Charles Roffey (Flickr) nuotrauka

Iš pirmo žvilgsnio, sanglauda Europos Sąjungoje vyksta. Naujesnių ES narių ekonomikos dažniausiai auga sparčiau nei senųjų, tad kada nors turėtų pasivyti ir šalys tapti vienodo išsivystymo lygio. Tačiau tuo pat metu nelygybė didėja ir tokia sanglauda, kokios siekia ES, nevyksta.

Europos sąjungos sanglaudos (konvergencijos) tikslas yra ekonomikos bei socialinis suartėjimas tarp šalių narių ir tarp regionų. Regionų ES labai apytiksliai yra per 270. Lietuva matuojama kaip vienas regionas.

Tiesa, kad įstojusios į ES šalys naujokės (naujokių dešimtukas ar dvyliktukas), matuojant bendruoju vidaus produktu (BVP) gyventojui, vystėsi ir artėjo prie ES vidurkio bei prie senųjų penkiolikos ES narių. Tačiau tuo pat metu gilėjo skirtumas tarp regionų pačiose ES naujokėse, o „suartėjimas“ vyksta sostinėse.

Į tai 2008 metais atkreipė dėmesį akademikai Martinas Heidenreichas ir Christopas Wunderis. Pasak jų, tarp ES narės suartėja po maždaug 2 procentus. Tačiau pajamos labiausiai auga pagrindiniuose miestus turinčiuose regionuose, kuriuose ir taip yra žemas nedarbo lygis, geras susisiekimas. Todėl nelygybė tarp ES narių mažėja, bet tarp regionų didėja.

Ekonomikos integracijos lemti skirtumų atsiradimai ES buvo pastebėti ir iki 2004 m. Sąjungos plėtros. Akademikai Henry’s Overmanas ir Diego Puga atkreipė dėmesį, kad tuose regionuose, kuriuose nedarbo lygis buvo aukštas, vykstant ekonomikos integracijai, jis liko aukštas, o žemą nedarbo lygį turinčiuose regionuose jis liko žemas. Tačiau tie regionai, kuriuose nedarbo lygis buvo nei šioks, nei toks, jis arba išaugo, arba sumažėjo. Todėl jie patarė ES politikai kovoti su nedarbu ne valstybių, o regionų lygiu.

Vystosi regionai turintys sostines

ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, BVP vienam gyventojui Sąjungoje svyruoja nuo 28 procentų ES vidurkio regione Severozapaden Bulgarijoje iki 343 procentų vidurkio Londone. Iš naujųjų ES narių tik du regionai papuola į turtingiausiųjų dvidešimtuką: Praha Čekijoje yra šeštoje vietoje su 173 procentais ES vidurkio ir Slovakijos Bratislavos regionas yra devintojoje vietoje su 167 procentais. Tai yra vienintelės išimtys tarp naujų ES narių.

Europos regionų žemėlapis ("Eurostat" duomenys)

Dauguma ES naujokių regionų BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 procentai ES vidurkio. Penktadalis ES gyventojų gyvena regionuose, kuriuose BVP vienam gyventojui yra didesnis nei 125 proc. ES vidurkio ir dešimtadalis gyvena regionuose, kurių BVP vienam gyventojui siekia tik pusę ES vidurkio.

Visose ES narėse daugiausia ekonominės veiklos vyksta tuose regionuose, kuriuose yra jų sostinės.

Geriau išmanantys geografiją šiame žemėlapyje gali atpažinti, kad pagal BVP vienam gyventojui savo šalyse išsiskiria Briuselis Belgijoje, Sofija Bulgarijoje, Praha Čekijoje, Madridas Ispanijoje, Paryžius Prancūzijoje, Lisabona Portugalijoje, Budapeštas Vengrijoje, Bratislava Slovakijoje, Londonas Didžiojoje Britanijoje, Varšuva Lenkijoje ir Bukareštas Rumunijoje (kuo mažiau raudona ir kuo žaliau – tuo labiau pasiturintis regionas).

Nelygybė tarp regionų senosiose ES narėse mažėjo

Įdomu tai, kad tarp 2000 ir 2008 metų senosiose ES narėse skirtumai tarp regionų pačiose šalyse menko, bet naujosiose ES narėse šie skirtumai gilėjo, tad jose nelygybė didėjo. Tai, kaip minėjau anksčiau, didele dalimi nulėmė spartus ekonomikos augimas naujųjų ES sostinėse. Diagramoje matoma, kad daugelyje naujųjų ES narių (ir kandidatėje Kroatijoje), išskyrus Lenkiją, žaliasis stulpelis reiškiantis nelygybę 2008 metais, buvo didesnis nei mėlynasis stulpelis, rodantis nelygybę 2000 metais.

Europos šalių skirtumai ("Eurostat" duomenys)

Tiesiog labiau blaškosi

Mano ekonominės geografijos dėstytojas Gaboras Bekesas apskritai išsakė mintį, kad ES taip ir nevyko jokio suartėjimo, nors kurį laiką taip atrodė. Paprasčiausiai, kaip kad ir vieni vertybiniai popieriai labiau svyruoja akcijų rinkose, o kiti mažiau, taip ir naujų ES narių ekonomika viso labo labiau svyruoja.

Tai yra, kol nebuvo krizės, ekonomika augo greičiau už senųjų, o krizei prasidėjus, smuko labiau nei senosios. Ką tarsi rodo ir apie 8 procentus prieš krizę siekęs Lietuvos BVP augimas ir apie 15 proc. nuosmukis pirmaisiais krizės metais.

Tokia teorija sako, kad nelygybė didėja ne tik tarp regionų, bet apskritai nėra suartėjimo tarp naujų ir ES narių.

Anksčiau paminėti akademikai M. Heidenreichas ir C. Wunderis įspėja, kad miestus ir sostines turintiems regionams vis sparčiau vystantis, o kaimiškiems rajonams atsiliekant ir šitaip gilėjant nelygybei tarp regionų, ES integracija ir regioninė politika gali apskritai netekti paramos.

Kiti savaitės temos straipsniai:

Savaitės tema: 2011-ieji Europoje

Streikai kaip politinė jėga

Mielas Kalėdų Seneli…

Kaip Lietuva galėtų tapti įtakingesne ES nare?

Įrašo tema:
Bendra