Krissy Mayhew (Flickr) nuotrauka

2011 metai eina į pabaigą. Spaudos puslapius tokiu metu kasmet užplūsta įvairios apžvalgos, ateinančių metų prognozės, kurių po kiek laiko niekas nebeprisimena. Nebeprisimena, nes gyvenimas tęsiasi, nes gyvename šia akimirka, šia diena. Taigi tebūnie metų apžvalga šviesiausiu, optimistiškiausiu įrašu. Juk tuoj Kalėdos.
Taigi, kas linksmo abiturientui šiais metais nutiko ES, ir kas linksmo bet kuriam europiečiui?

Pamatykit pasaulio, gerb. studentai!

Džiugiausia metų žinia – padidintos lėšos „Erasmus“ programai. Kiekvienas abiturientas ir studentas žino, ką tai reiškia. O reiškia tai galimybę pamatyti Europą ir pasaulį. Galimybę pasijusti labiau europiečiu, pakilti virš niūrokos lietuviškos realybės, pradėti kaupti tai, ką po kelių dešimčių metų galėsi pasakoti anūkams – patirtį. Gyvenimišką senelio ar močiutės patirtį, kaip jis viešėjo Europoje, kai jo gimta šalis dar buvo ne ypač Europa.
Pripažinkim – apskritai dar nesame Europa. Nesigilinkim į klausimą, ar norime ja tapti. Turbūt norime. Kryptis aiški, o kaip? O juk paprastai – semiantis patirties iš Europos, semiantis jos kultūros, dvasios, racionalios tolerancijos. Ir kartu nepasiduodant tam, ką Europa atneša ne visai teigiamo. Tai pavadinčiau europėjimo procesu.
Nesiečiau šio europėjimo su emigracija, netapatinčiau. Ne tas pats, kuris sėdi Europos universitetų skaityklose, lyginant su tuo, kuris nuo ryto iki vakaro fabrike pjausto žuvį. Europėjimas turėtų eiti iš akademinio sluoksnio. Juk studentai visais laikais buvo paraku revoliucijų patrankose.

Taigi „Erasmus“ praturtėjimas – šansas Lietuvos studentams kurti Europą Lietuvoje. Savo rankomis.

Pakilk, Šalie Didžioji!

Šiuos perfrazuotus sovietinio maršo žodžius skiriu Graikijai. Valstybei, kuriai skyriau daugybę pastraipų, kandžių replikų, pašaipų. Bet juk Kalėdos…
Kai pagalvoji geriau, o kas būtų, jei mes būtumėm graikų vietoje? Jei istorijos tėkmė lemtų daug geresnes gyvenimo sąlygas, daug palankesnius kaimynus, daug gilesnes demokratijos tradicijas? Ar yra garantas, jog neišleptumėme dar labiau? Lengva mesti akmenį, sunkiau jį sugauti.

Ir visgi – Graikija nepalūžo. Taip, Europos injekcijos. ES, o ypač – Vokietijos solidarumas. Supratimas, jog kritus Graikijai kris ir euras.
Jei, duok Dieve, pavyks išlipti iš euro krizės – manau, kad būtų teisinga išleisti seriją simbolinių euro monetų su Graikijos kontūrais ir skaičiumi – 2011. Kovos metai, solidarumo metai, krizės metai. Metai, kai ES stojo, nenorom, bet stojo atsakyti už savo klaidas. Už mūsų visų: graikų, lietuvių, latvių, vokiečių, britų, bulgarų klaidas. Metai, kai buvo tiesiamas delnas. Pagalbos ranka.

O ateinantiems metams norėčiau šūktelėti: „Ei, Jūs! Du tūkstančiai dvyliktieji! Tebūkit Jūs nuobodūs, tebūkit tokie, kad nebūtų ką kritikuoti, tebūkit žymus vien Londono olimpiada!“ Nes gana, gana kritikos ir pykčio. Laikas Europai.

Kiti savaitės temos straipsniai:

Savaitės tema: 2011-ieji – maksimalių išbandymų metas?

Išvirk uogienės, pastatyk namą. Apie svarbiausią kultūrą šiais metais

O kaip dėl pasidalijimo?

2011-ieji ES: daug spėlionių ir mažai aiškumo

Įrašo tema:
Bendra