Katie Harris (Flickr) nuotrauka

Sako, metams baigiantis prasideda stebuklų metas. Ir iš tikrųjų -  kad ir dešimt laipsnių šilumos tarpšventiniu periodu, negi ne stebuklas? Dar sako, kad metų pabaigoje verta prisėsti ir ne tik apibendrinti praėjusiųjų pasiekimus, tačiau ir užsibrėžti tikslus ateinantiems dvylikai mėnesių. O dar geriau – ne šiaip kokius lengvai išsipildančius kasdienius norus, tačiau ir lubas pramušančius idealus. Ir kas, jei jie atrodo tarsi utopinės svajonės? „Tu niekada nežinai, kas lemia ateitį“, kartoja man draugas nuolat. O aukštai iškėlus didelę svajonę bent jau jautiesi, kad turi tikslą dėl kurio gyvenimą nugyventi verta.

Noriu, kad pajėgtume apginti savus

Taigi, sekdama tokia primityvia logika ir nusprendžiau užuot racionaliai vardinusi kokius sprendimus Europos Sąjungos vadovai turėtų ar galėtų priimti (t.y. ko iš jų tikėtis) kitais metais, verčiau surašyti, kur aš labiausiai norėčiau, kad ES veidas pasikeistų. Tvirtai prisispaudusi prie žemės, pati suvokiu tų svajonių utopiškumą. Bet nuo to nė kiek ne mažiau trokštu, kad jos išsipildytų. Viena aktorė kartą mane mokė: tikrai nenusisekęs spektaklis yra tas, kurį aktoriai “palaidoja” dar nepakilus scenos uždangai. Tad nelaidokim to, kas dar negimė, ir užsirašykime po svajonę, kurios atrodo neįmanoma pasiekti.

Visų pirma, prisiminkime jau nuo vasaros besirutuliojantį įvykį: Etiopijoje buvo sulaikyti ir įkalinti du švedų žurnalistai – Johanas Perssonas ir Martinas Schibbye. Praėjusią savaitę, po jau pusmetį trunkančio sulaikymo ir teismo proceso švedų reporteriai buvo pripažinti kalti bendradarbiavimu su teroristų grupe. Praėjusį antradienį teismas paskelbė ir bausmę: 11 metų kalėjimo. Iš esmės už tai, kad jie atliko savo žurnalistinę pareigą – atvyko į Etiopiją tirti viename regione vykdomų stiprių žmogaus teisių pažeidimų.

Sunku vienareikšmiškai spręsti, kas iš tikrųjų slypi už šios absurdiškos istorijos. Etiopijos valdžios noras nubrėžti savo autonomijos ribas? Ar jos siekis atgrasinti nepageidaujamus žurnalistus nuo lindimo į uždraustas šalies teritorijas? O gal tai buvo dūris iš užnugario – sulaikytieji žurnalistai mėgino tirti kaltinimus, kuriais buvo pareikšta, jog viena švedų naftos kompanija tame regione išnaudoja vietinius gyventojus. Kad ir kaip būtų, tarptautinė reakcija į šį įvykį buvusi garsi, spaudimas jaučiamas iš tokių tarptautinių žmonių teisių gynimo organizacijų kaip kad „Amnesty International“. Tačiau kaip į tai reagavo Švedija? Žinoma, šalies žiniasklaida įvykiui vietos laikraščių puslapiuose ar laiko aktualijų laidose nepagailėjo. Tuo tarpu šalies vadovai – premjeras bei užsienio reikalų ministras – reagavo švediškai ramiai. Žinoma, kad pareiškė vykdysianti politinį spaudimą ir reikalausianti išlaisvinti vyrus, kuriems kaltinimai terorizmu esantys nepagrįsti. Spaudimas, kaip paaiškėjo paskelbus teismo Etiopijoje sprendimą, siektų rezultatų neatnešė. Tad kaip elgsis Švedija? Neteisingas vyrų įkalinimas Etiopijos kalėjime, kaip rašo tarptautinė žiniasklaida, vyrams gali kainuoti ir gyvybę.

Būtent čia ir kyla didžiausias noras: įkalintieji Švedijos piliečiai yra ir ES piliečiai. Negi būtent tokio įvykio kontekste ir neturėtų spaudimo imtis ne tik pati Švedija, bet ir Europos Sąjunga? Kam gi kitam buvo įsteigta Europos išorinių veiksmų tarnyba? Mano pirmasis didysis naujametinis noras: kad Europos išorinių veiksmų tarnyba taptų svaria tarptautine jėga, galinčia apginti savo pačios piliečius, jei šiems gresia tapti žmogaus teisių pažeidimų aukomis. Negi iš tikrųjų tiek daug prašau? Kad būtų ES kas iš tikrųjų kovotų už demokratijos principus, ant kurių sąjunga pastatyta: žmonių lygybę ir prigimtinę laisvę? Taigi, tiek aš ir tenorėčiau: kad ES taptų pripažinta galia  užsienio politikoje, pajėgi ginti tai, ką teigia esant pamatiniais žmonijos principais. Ir galėtų vykdyti tai, ko atskiros ES valstybės tarsi ir nedrįsta.

Mažiau arogancijos

Antrasis mano naujametinis noras taip pat susijęs su neseniai – gruodžio mėnesį – Europos Vadovų Taryboje nuaidėjusiu incidentu (apie jį pranešama „Financial Times“ gruodžio 16 d. numeryje), kurio metu ne šiaip sau išryškėjo, bet buvo į tiesiog į veidą tėkštas netolygus galios pasiskirstymas tarp ES valstybių narių. Ir pasipiktinimą jis kelia todėl, kad šiuo atveju ekonominė valstybės narės galia buvo tiesiogiai paversta jos visuotine galia, reikalaujančia visiškos smulkesnių narių subordinacijos. Ir visa tai apibendrino viena Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy mesta frazė, kuri, mano manymu, buvo per menkai atspindėta Europos žiniasklaidoje. Prancūzijos vadovas Danijos ministrei pirmininkei tuomet viešai ištarė, kad nieko nenori girdėti iš mažos šalies, kuri net neturi euro, premjerės: “You’re an out, a small out, and you’re new. We don’t want to hear from you”. Ar dar verta pridurti, kad ponia Helle Thorning-Schmidt ne tik bandė pasisakyti už bendrą visų 27 ES šalių finansinį susitarimą (kuris neignoruoja euro ir ne euro zonos šalių), bet ji ir vadovauja šaliai, kuri nuo sausio mėnesio perima vadovavimą Europos vadovų tarybai?

Šis N. Sarkozy pasisakymas puikiai pademonstravo, kaip iš tikrųjų trūksta pagarbos ir tolerancijos tarp tų, į kieno rankas patikėtas visas jungtinis ES vairas. Jau nekalbant apie tai, jog toks vieno Europos lyderių poelgis tiesiogiai prieštarauja elementariems diplomatijos dėsniams. Iš aristokratiškų liekanų neatsikračiu

sios ir neretai šia prasme snobiškos Prancūzijos vadovo tikrai nesitikėtum tokio diplomatijos etiketo neišmanymo. Tai būtų taip pat neįmanoma, kaip kad jam nežinoti kuri šakutė ar šaukštelis yra tinkamas ančių kepenų paštetui kabinti. Vadinasi, tai – ne nežinojimas, tačiau nepagarba kolegoms. Arba tiesiog per kraštus besiliejanti asmeninė arogancija.

Tad Naujųjų metų išvakarėse iš giliausių širdies gelmių trokštu tokio dalyko: kad ES šalys savo vadovais rinktųsi tuos, kurie turėtų pakankamai iš jų prašomos pagarbos savo kolegoms, kitų šalių narių atstovams. Nes kokio solidarumo, vienybės, sandraugos galima tikėtis pačioje sąjungoje, jei jos vadovai vienas su kitu elgiasi kaip išpaikę savanaudžiai pameistriai?

Tikiu, kad už uždarų durų prasivardžiavimai tikriausiai nesiliaus. Bet, Naujiesiems auštant, tikėkimės stebuklo.

Įrašo tema:
Bendra