Ar iškęs finansinę žiemą žiemkenčiai?

Labai norėtųsi, kad 2012 metai būtų paskutinieji pasaulinės ir euro zonos krizės metais, kad pokalbiai su draugais ir artimaisiais daugiau nebesisuktų apie tai, kaip blogai jau buvo ir kas dar blogesnio laukia. Tačiau dar svarbiau už finansų krizę, kuri didele dalimi vykstame virtualiame pasaulyje, yra tai, kas dedasi su klimato kaita. Išspręsta finansų krizė vėl pradės sukti ekonomikos ratus, ir, jeigu niekas nepasikeis, mes galutinai užteršime žemę (kad ir kaip pompastiškai tai skamba).

Įtaka didžiulė, bet sprendžiame ne mes

Be abejonės, pagrindinė kitų metų Europos Sąjungos užduotis yra išspręsti valstybių skolų krizę. Lietuvoje esame toli nuo Vakarų Europos ir periferinių euro zonos šalių, tad niekaip šiuo atveju neprisidėjome prie krizės, bet neabejoju, kad kaip ir 2007-2008 metais prasidėjęs turto kainų nuosmukis JAV pasiekė mus, taip ir euro zonos bėdos pasieks mūsų ir vėl augančią ekonomiką.

Tarptautinio valiutos fondo analizė parodė, kad Rytų ir Vakarų Europos įtaka viena kitai yra nelygiavertė. Jeigu Vakarų ekonomika smunka, nuosmukis visiškai persikelia į Centrinės ir Rytų Europos ekonomiką. Tai lemia artimi finansiniai ir prekybos ryšiai tarp valstybių. Tačiau ekonomikos sukrėtimai centrinėje ir Rytų Europoje beveik neturi jokių pasekmių Vakarų Europai. Todėl, nors mūsų pačių įtaka maža, tai, kas vyksta Vakarų Europoje, kuri priklauso euro zonai, mums yra nepaprastai svarbu. Lietuva, kaip ES narė, kuriai pačiai verkiant reikia skolintis, gali prie sprendimų prisidėti tiek,  kiek kiekviena kita eilinė ES narė.

Kitais metais ES laukia derybos dėl 2014-2020 metų finansinės perspektyvos biudžeto bei ES sutarties keitimo. ES turės toliau spręsti dėl biudžeto dydžio, išlaidų paskirstymo (kiek bus struktūriniams fondams, žemės ūkiui, tyrimams) ir rasti pusiausvyrą tarp biudžeto pinigų gavėjų.

Glėbys Vakarų Balkanams

Naujuosius metus ES pasitiks ir su tuo, ko nebuvo pradedant praėjusius Naujuosius metus – įtampa tarp ES skolų problemų kamuojamų Pietų ir tvarkingesnės Šiaurės. Per vienerius metus ES pradėjo draskytis, mėtytis pastabomis apie pagrindinę ir mažiau svarbią Europą. Taikydama nares tarpusavyje, tuo pat metu 2012 metais ES, jau nutarusi į savo glėbį nuo 2013 metų vidurio priimti Kroatiją, spręs, ar suteikti kandidačių statusą Serbijai ir pradėti derybas dėl priėmimo su Juodkalnija. Taip pat nutarti, ar priimti ES nares Bulgariją ir Rumuniją į bevizę Šengeno zoną.

Spalį grybų, o ne aviečių

Akivaizdu, kad Europos Sąjunga kitąmet turi išspręsti daugybę užduočių. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į vieną užduotį, apie kurią tiek kalbama, kad tas žodis jau skamba banaliai ir nuvalkiotai – aplinkosauga.

Šį rudenį naujienų portaluose skaičiau apie spalio pabaigoje Lietuvoje sirpusias avietes, kai reikėjo rinkti grybus, ir apie pražydusias aguonas. O dabar visai akivaizdu, kad išsipildė senos TV reklamos žodžiai „Kokios kalėdos be sniego?“, nes sniego tikrai nėra. Kol kai kurie mano pažįstami džiaugėsi šitais pokyčiais, aš išsigandau, kad tai rodo, jog pasaulinė klimato kaina vyksta greičiau, negu buvo prognozuota. Pasekmes baisu įsivaizduoti, bet man sukasi mintys, kad toliau taip tęsiantis keisis gamta ir gali pradėti trūkti maisto. Štai, tarkime, ir lietuvių tautosakos apipintiems žiemkenčiams, jeigu temperatūra staiga labai nukris, būtinas sniegas,  kitaip pavasarį laukai gali nesužaliuoti.

Tikiuosi, kad kitais metais ES neužsimirš tarp finansinių problemų sprendimo ir nepamirš gelbėti realųjį pasaulį. Nuo 2012 m. sausio 1 dienos pirmininkavimą ES perimanti Danija žaliąją ekonomiką ir subalansuotą plėtrą įtraukė tarp keturių savo pirmininkavimo prioritetų. Danijos tikslas – kad ekonomika augtų nedidindama išteklių ir energijos suvartojimo. Jie plėtos septintąją aplinkosaugos veiksmų programą ir Europos energetikos politiką. Manau, svarbiausia ne tai, ką daro pati ES, bet ji turi siekti ir, kad, tarkime, vartotojų kultūros šalis JAV pasirašytų Kioto protokolą dėl klimato kaitos.

Įrašo tema:
Bendra