2011-tieji ES: daug spėlionių ir mažai aiškumo
Smil (Flickr) nuotrauka
Šiemet kiekvieną ES viršūnių susitikimą buvo stengiamasi pateikti kaip „istorinį“, taip stengiantis rinkose įpūsti bent kiek pasitikėjimo euru. Keitėsi svarbios asmenybės valdžioje, virė debatai tarp didesnę ekonominę integraciją palaikančiųjų ir jai prieštaraujančių; milijardai eurų buvo skiriami probleminėms euro zonos šalims gelbėti, taip siekiant išvengti jų bankroto bei galimo domino efekto, kuris, žlugus Graikijai, būtų sukėlęs analogiškas griūtis kitose valstybėse.
Metai prasidėjo euro zonos plėtra, sausio 1-ą Estijai tapus 17-ąja valstybe, įsivedusia bendrą valiutą. Kartu prasidėjo ir Europos Savanorystės metai, skirti įtraukti jaunimą į naudingą veiklą, kuri gali atnešti daug patirties.
Tą pačią dieną Vengrija iš Belgijos perėmė pirmininkavimą ES Tarybai, užsibrėžusi jo metu skatinti užimtumą ir ekonominį augimą, daryti ES artimesnę jos piliečiams, siekti į Šengeno zoną įtraukti Rumuniją ir Bulgariją. Gegužės 16-tą Portugalijai skyrus 78 mlrd. eurų ji tapo trečiąja šalimi, po Graikijos ir Airijos 2010-ais metais gavusia pinigų iš ES gelbėjimo fondo.
Liepos 1-ąją prezidentavimą ES Tarybai iš Vengrijos perima Lenkija, pabrėžianti didesnės integracijos svarbą siekiant ekonominio augimo, atvirumo svarbą ES bei saugumo užtikrinimą, kalbant apie energiją, gynybą bei maistą. Taip pat liepą dar vienos finansinės injekcijos sulaukia Graikija – šįkart 109 mlrd. eurų. Pagrindinės bankų reitingų agentūros (Moody‘s bei „Standard and Poor‘s“) sumažina Graikijos bankų reitingus iki tokio lygio, kuris signalizuoja pagrįstą nemokumo pavojų. Rugsėjį „Standard and Poor‘s“ žengia dar toliau, ir dar labiau sumažina aštuonių Graikijos bankų reitingus, abejodami šalies galimybėmis apmokėti skolas.
Įtempčiausias metas ES neabejotinai buvo ruduo: be pastangų tvarkytis su krize, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais EK turėjo tvirtinti daugiametį biudžetą 2014-2020 metams.
Lietuvoje didžiausius atgarsius sukėlė spalio 12-ą dieną patvirtintas naujas žemės ūkio finansavimo planas, dėl ko Lietuvos ūkininkai išvyko piketuoti į Briuselį.
Visgi įtampa Graikijoje, euro zonoje ir visoje ES dėl finansinės krizės nenustojo augti. Spalio 27-ąją priimtas vienu svarbiausių laikomas krizės sprendimo planas: euro zonos vadovai įtikino bankus nurašyti 50% Graikijos skolų bei padidinti Europos Finansinio Stabilumo Fondą (EFSF) iki 1 trilijono eurų. Nors tai ir apramino rinkas, įpučiant daugiau pasitikėjimo bei daugelio buvo vertinama kaip istorinis sprendimas, Graikija pati vėl sudrumstė vandenis, kai lapkričio 2-ą premjeras George’as Papandreou paskelbė apie rengsiamą referendumą, kuriame bus balsuojama dėl šio gelbėjimo plano. Vyriausybės vadovas nusprendė pasitarti su masiškai dėl taupymo protestuojančia tauta. Praėjus mažiau nei savaitei po tokio pareiškimo neatlaikęs spaudimo G. Papandreou pranešė apie savo atsistatydinimą, tad referendumas taip ir nebuvo surengtas.
Lapkritį į valstybių nacionalinius postus įžengė buvę ES funkcionieriai, iš kurių tikimasi pirmiausia finansinės drausmės. Jau lapkričio 10-ą dieną naujuoju Graikijos premjeru tampa ekonomistas ir buvęs Europos Centrinio Banko viceprezidentas Lucas Papademos.
Kitu nauju lapkričio veidu tapo italų ekonomistas ir bankininkas Mario Draghi, lapkričio 1-ą dieną Europos Centrinio banko prezidento poste pakeitęs prancūzą Jean-Claude Trichet. Na, ir vienas skandalingiausių pasitraukimų iš posto Europos Sąjungos šalyse – spalvingos biografijos italų premjero Silvio Berlusconi karjeros pabaiga, iš kurio postą lapkričio 12-ą perėmė ekonomistas ir akademikas, buvęs eurokomisaras Mario Monti.
Toliau tvirtindama 2014-2020 metų finansinės programos pasiūlymus, lapkričio 23-ią dieną Europos Komisija nutarė skirti 109 mlrd. eurų programai „Erasmus visiems“, dėl ko semtis patirties užsienyje galės iki 5 mln. ES gyventojų.
Tą pačią dieną EK pristatė ir programą „Kūrybiška Europa“, pagal kurią tūkstančiams kino, televizijos, kultūros, muzikos, scenos meno, paveldo ir susijusių sričių darbuotojams 2014–2020 m. biudžete bus skirti 1,8 mlrd eurų. Tiesa, visus šiuos daugiametės finansinės perspektyvos pasiūlymus patvirtintus EK, dabar svarstys ir Europos Parlamentas, ir Vadovų Taryba.
Galiausiai, vos praėjusią savaitę – gruodžio 9-tą dieną – buvo paskelbta, kad 23-jų ES šalių vadovai sutarė dėl naujos sutarties, kurią priėmus bus įmanoma griežčiau taikyti finansinę discipliną bei, esant reikalui, taikyti automatines sankcijas pažeidėjams. Kitaip tariant, tai reiškia didesnę ekonominę integraciją, o tuo pačiu – ir šiokį tokį nacionalinių galių apribojimą. Vis dėlto dar nėra iki galo aišku, kokio tipo ratifikacijos tokia sutartis (kurią tikimasi visiškai parengti iki 2012 metų kovo mėnesio) reikalaus šalyse narėse. Didžioji Britanija atmetė tokią sutartį pasinaudodama veto teise, nors turėjo tik Vengrijos paramą. Kadangi D. Britanijoje dar spalio mėnesį sklandė įvairios spekuliacijos dėl galimo referendumo, svarstant pasitraukimą iš ES, panašios nuomonės Londone po premjero Davido Camerono veto tik dar labiau sustiprėjo.
Tam tikru lakmuso popierėliu šįmet galima laikyti rinkų elgesį – beveik po kiekvieno Vadovų Tarybos susirinkimo matydavome bent šiokį tokį akcijų kursų augimą. Taip pat negali būti atsitiktinumu ir tai, jog dviejų nestabiliausių euro zonos šalių premjerų kėdes užėmė ekonomistai, abu – dar ir buvę eurokratai. Tai suteikia vilties, jog nauji prie valstybės vairo stoję žmonės turės aiškesnį supratimą, kaip su kuo mažesniais nuostoliais išlaviruoti iš krizės. Kalbant apie valstybių solidarumą, prieiname dvi išvadas: valstybės narės tikrai parodė savo vieningumą priimant svarbius sprendimus, tačiau negalima paneigti, kad didžiosios šalys (Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija) vis vien daro nemažai, stengdamosi apginti savo pačių interesus. Kaip bebūtų, didžiulis ES aparatas nesustoja, toliau skatindamas socialinę, mokslo integraciją, Europą be sienų, investuodamas į inovacijas bei darbo vietų kūrimą, nors visus metus ir netilo ginčai dėl euro zonos narių skaičiaus mažėjimo, savanoriško šalių išstojimo iš ES ar bendros valiutos žlugimo. Kol kas tebeesame taške, kai kiekvienas turi savo atsakymą. Tikėkimės, kad 2012-ieji įneš daugiau aiškumo ir gerų naujienų.
Kiti savaitės temos straipsniai:
Savaitės tema: 2011-ieji – maksimalių išbandymų metas?
Išvirk uogienės, pastatyk namą. Apie svarbiausią kultūrą šiais metais