Adam Arseneau (Flickr) nuotrauka

Pagrindinės ES vertybės, užfiksuotos steigimo sutartyse, yra laisvė, demokratija, pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms bei laisvėms ir teisinė valstybė. ES įsteigimo 50–ųjų metinių proga priimtoje Berlyno deklaracijoje papildoma, kad bendraisiais idealais laikoma asmens orumas, asmens teisės, vyrų ir moterų lygios teisės (kaip suprantu, pastarasis idealas dėl vyrų ir moterų statomas taip pat aukštai, kaip ir asmens orumas).

Panagrinėsiu kelias mano nuomone labai svarbias ES vertybes, demokratiją ir įvairovę, ir kaip mes jų laikomės mūsų šalyje, kuri yra ES narė jau septynerius metus.

Vertybė nr 1: Demokratija

„The Economist Intelligence Unit“ (EIU) kasmet skelbia pasaulio demokratijos indeksą. Pirmoje vietoje naujausiame indekse – 2010 metų – buvo Norvegija, po ja – kitos Skandinavijos šalys. Kur Lietuva? Ji net nėra įrašyta į tą pačią kategoriją su Norvegija, vadinamą „visiškos demokratijos“, o patupdyta žemesnėje kategorijoje – „demokratijos su trūkumais“ – į 41 vietą. Skaičiuojant bendrą balą, Lietuvai mažiausiai balų duota už vyriausybės funkcionavimą (5,71 balo), dalyvavimą politikoje (5,56 balo) ir politinę kultūrą (6,25 balo), tad bendras balas yra 7,24 iš dešimties galimų.

Estai yra toje pačioje kategorijoje, kaip ir mes, bet aukščiau – 33 vietoje, Latvija – žemiau, be to, pastaruoju metu smuko, į 48 vietą. Iš viso įvertinta beveik 170 šalių. Tad, mano nuomone, mūsų rezultatas nėra tragiškai blogas, žinant, kad ne taip seniai išsiveržėme iš absoliučiai nedemokratiškos Sovietų Sąjungos ir nesame turėję daug patirties demokratijoje, išskyrus kelis dešimtmečius prezidentinės respublikos tarpukaryje.

Tarp formalios ir realios demokratijos

Bet kokiu atveju, to laiptelio, kuris mus skiria nuo „visapusiškos demokratijos“, neperlipame mes patys, o ne valdžia, įstatymai ar kokia kita už mus sprendžianti aukštesnė jėga. Kaip pažymi EIU, dauguma Rytų Europos šalių padėtis žemesnėje kategorijoje „demokratijos su trūkumais“ parodo mūsų šalyse esantį skirtumą tarp formalios ir esminės demokratijos.

Naujosios ES narės, tarp jų ir Lietuva, teisiškai turi beveik tokias pačias politines ir civilines laisves kaip labiau išsivysčiusios ES narės, bet „atsilieka vertinant dalyvavimą politikoje ir politikos kultūroje – tai yra plačiai paplitusios demokratinės plėtros nuosmukio ir silpnumo atspindys“.

Kitaip tariant, žmonės nesidomi politika, neina balsuoti ir politikos atžvilgiu yra apskritai nusiteikę neigiamai. Iš Rytų Europos regiono tik viena šalis – Čekija – patenka tarp visapusiškų demokratijų. Sakydama „žmonės“, turiu omenyje mus pačius – esame nusivylę politiką ir politikais, todėl nenorime balsuoti, nes „juk nėra iš ko rinktis“, o juo labiau nenorime patys imtis aktyvios politinės veiklos. Juk lengviau paburbėti ir pasiskųsti, nei iš tiesų kažką keisti. Nes juk „vienas prieš visus nepakovosi“. Tačiau tai mus įsuka į ratą, kuriame vis mažiau turime iš ko rinktis ir vis mažiau norime rinktis.

Vertybė Nr 2: Už įvairovę / prieš diskriminaciją ir rasizmą

ES nevyriausybinių organizacijų, kovojančių prieš rasizmą, tinklas (ENAR) 2009/2010 metų ataskaitoje apie Lietuvą pažymi, kad skaudi finansinė krizė mūsų šalyje stipriai atsiliepė antidiskriminacinei politikai ir mažumų integracijai, buvo drastiškai sumažintos išlaidos vyriausybinei antidiskriminacinei programai, nutraukta romų integracijos programa. Šį įvertinimą, beje, parašė patys lietuviai, Žmogaus teisių centro atstovai.

Lietuvos „netolerancijos hierarchija“ pastaruoju metu išliko tokia pati: romai, čečėnai, pabėgėliai ir imigrantai čia mažiausiai toleruojami, tačiau į labiausiai netoleruojamų gretas Lietuvoje sparčiai veržiasi ir dar viena „etninė grupė“ – gėjai. Ataskaitoje cituojamoje Etninių tyrimų instituto pernai atliktos metu klausiami, su kuo nenorėtų gyventi kaimynystėje, daugiau kaip pusė nurodė, kad nenori gyventi šalia romų, iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų ir homoseksualinių asmenų.

Pastebėtina tai, kad paaiškėjo, jog respondentams dažnai nebuvo tekę sutikti labai daug imigrantų ir jie įvairias imigrantų grupes yra matę televizijos laidose, skaitę apie jas spaudoje ar girdėję per radiją – šitaip apie juos susidarę nuomonę. Pasak apklausos, maždaug trečdaliui apklausoje dalyvavusių gyventojų nėra tekę girdėti, matyti ar bendrauti su Lietuvoje savo verslą pradėjusiais, 31,8 proc. – su pas savo šeimos narius atvykstančiais, 30,5 proc. – su Lietuvoje studijuojančiais, 27,3 proc. – su Lietuvoje dirbančiais ir 35,2 proc. – su Lietuvoje prieglobsčio prašančiais imigrantais, bet lietuviai tiki, kad jie į Lietuvą daugiausiai atvyksta dėl šių priežasčių.

Diskriminacija, kuri žudo

Tačiau šiurpulį kelia ne tiek nuomonių apklausos, bet suvokimas, kad mes ne tik pasyviai nemėgstame „kitokių“, bet ir juos ŽUDOME.

2007 mėnesį Klaipėdoje užpultas ir sumuštas Kauno medicinos universitete studijavęs Somalio pilietis Gulaidas Abdiazizas Salahas mirė tais metais per Kalėdas. Ir tai yra kone paskutinės naujienos, kurias apie jį randu internete lietuvių kalba. Kiek anksčiau prieš užpuolimą šis somalietis kalbėjo pirmajai LTV laidai „Asmens kodas“ apie rasistinius išpuolius prieš jį, todėl manoma, kad buvo sumuštas todėl, jog išdrįso viešai kalbėti.

Tačiau tai, ar baigėsi tyrimas, kaip jis baigėsi, ar rasti ir nubausti kaltieji, ar tai išties buvo rasinis nusikaltimas, lieka nežinoma. Nežinoma ir kodėl tai nebuvo viešai pasmerkta politikų, kurie taip karštai gynė „skinhedų“ Vilniuje užpultą tamsiaodę dainininkę Berneen. Jei neklystu, tada net Vyriausybė platino smerkiantį pranešimą spaudai.

Interneto komentatorių „išmintis“

Mūsų pakantumo „kitokiems“ matuoklis gali būti ne vien pusiau formalios ataskaitos, bet ir šis tas daug arčiau – interneto naujienų komentarai. Šiuo metu ieškoma Vilniuje po to kai išėjo iš baro dingusi šviesiaplaukė panelė yra gyvenusi Londone, jos mamos širdį rakina baisiausi įtarimai.

Interneto naujienų komentaruose atsiskleidžia nuomonė, kad tai, jog panelė yra gyvenusi Londone, turbūt savaime reiškia, kad ji buvo „susidėjusi su babajais“ ir dabar už tai sulaukė atpildo ar net patys „babajai“ ją surado. Pala, kaip netgi čia randama ką neigiamo pasakyti apie kitataučius?

Juk nieko naujo nepasakiau. Mes tingime balsuoti ir nemėgstame kitataučių. Tačiau jau pats faktas, kad tai jau atrodė pažįstama, įprasta ir netgi gal pusiau priimtina, ir turėtų kelti nerimą. Reikia keistis.

Įrašo tema:
Bendra