Diplomas rankose, kas toliau?
Fritz Ahlefeldt Laurvig (Flickr) nuotrauka
Esi ar buvai mainų programos studentas? O kas tau mokėjo stipendiją? Kai aš buvau Erasmus studentė Danijos žurnalistikos mokykloje ir pamačiau, kad gyvenu geriau nei mano kursiokė ispanė, iš jos sužinojau, kad mūsų stipendijos skiriasi, nes mano šalis prie mano stipendijos prisideda daugiau nei jos šalis prie jos.
Apie studentų piniginę
„Gyvenau geriau“, žinoma, yra labai sąlygiškas apibūdinimas, kai vienoje brangiausių Europos šalių aštuonis mėnesius gauni 450 eurų stipendiją per mėnesį, o turi mokėti apie 300 eurų būsto nuomą už visus dvylika mėnesių (standartinė sutartis).
Tačiau aš gaudavau per mėnesį 450 eurų, o ispanė tik apie 200 ar 250 eurų. Už 200 eurų per mėnesį net ir Lietuvoje sunkiai gyvenasi, o Danijoje apskritai tai tragedija. Aišku, jai teko skolintis ir padėjo tėvai.
O dabar kodėl man buvo taip gerai? Todėl, kad dalį Erasmus stipendijos moka visai ne Erasmus, o šalies, iš kurios atkeliauja studentas, biudžetas. Tiksliai nepamenu dalių, bet Lietuva, man regis, prie kasmėnesinės 200-250 eurų Erasmus stipendijos pridėdavo dar po 200 ar 250 eurų, kai ispanė turėjo tenkintis tik „erasmusine“ dalimi. Dabar mėginau susirasti, kiek Lietuva šiuo metu bendrafinansuoja „Erasmus“ stipendijų kartu su ES, bet, pasirodo, tai nėra taip lengva. Tačiau radau, kad niekas nepasikeitė ir mokama iš biudžeto.
Bet kokiu atveju, aš labai džiaugiausi ir visai neburbėjau, kaip Lietuva man nieko nedavė, o kartą atsisėdusi pamėginau suskaičiuoti, kiek mano išsilavinimas kainavo šaliai. Skaičiavau tik stipendijas, įskaitant ir tas, kurias gavau dar Lietuvoje, ir aukštojo mokslo studijų kainą, kurių neteko apmokėti. Ir tai aš palyginau su Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijų duomenimis. Išėjo, kad vien aukštojo mokslo studijų kainą ir stipendijas aš gyventojų pajamų mokesčio forma valstybei grąžinau tik per maždaug penkerius pirmuosius darbo metus (skaičiuojant labai apytiksliai).
O kas po Erasmus?
Kaip galbūt galima suprasti aukščiau, aš nesu už emigraciją iš karto baigus mokslus: valstybė prisidėjo finansuodama, diplomas į nagus ir – skrydis į naują darbo vietą naujoje šalyje. Tai brangiai kainuoja Lietuvai auginti specialistus, kuriuos kita šalis „nemokamai“ gauna. Tačiau įgauti patirties užsienyje visada gerai, ypač kai Europa dabar tokia maža, ir bet kada galima grįžti.
Informacija apie „Erasmus“ ir kitas finansuojamas studijų programas užsienyje suteikia universitetai, tačiau kur ieškotis darbo ES šalyje, sėdint savo namuose? Galima pradėti nuo - jis kartą per savaitę siunčia suvestines apie ES institucijų, nevyriausybinių organizacijų, lobizmo įstaigų, privačių įmonių ieškomus darbuotojus. Be to, turi „Facebook“ puslapį, kur periodiškai bando patraukti dėmesį darbo ES skelbimais. Turi ir specialų pasiūlymą praktikos ieškantiems ir/ar neseniai baigusiems studijas naujienlaiškį .
Yra dar vienas tinklalapis – „European online jobs“ (). Teigiama, kad jo duomenų bazėje šiuo metu yra per milijoną darbo pasiūlymų. Jis pateikia ir kiekvienos šalies gyvenimo ir darbo sąlygų aprašymą – galima pasiskaityti prieš bandant gauti darbą kurioje iš šalių. Beje, gyvenimo sąlygų Lietuvoje aprašymas prasideda tuo, kad Lietuva yra „“.
O štai tinklalapis, kuris skelbia apie karjeros galimybes konkrečiai ES institucijose. Čia kandidatus atrenka Europos personalo atrankos .
Kiti savaitės temos straipsniai:
Savaitės tema: Patirties ir karjeros galimybės ES
Stažuočių Europos Komisijoje patirtis