Justin Green (Flickr) nuotrauka
Justin Green (Flickr) nuotrauka

Pamenate tuos laikus, dar graikų košmaro pradžią, kai prieš metus slovakai – 5 milijonus gyventojų vienijanti šalis – atsisakė balsuoti už gelbėjimo planą, anot jų – tingiems graikams? Tuo metu Slovakijos parlamentas neleido vyriausybei skirti 816 mln. eurų į 80 mlrd. eurų vertės paramos Graikijai fondą. O tik mėnesį pareigas einantis finansų ministras Ivanas Miklošas pranešė, kad vargingos šalys neturėtų mokėti už turtingesnių šalių išlaidavimą. Tuo labiau, kad Graikijoje vidutinis darbo užmokestis tris kartus didesnis nei Slovakijoje. Dar vėliau Slovakijos finansų vadovas pridūrė, kad ir graikai, ir portugalai neverti būti euro zonos nariais, nes, kaip leido suprasti, nuo jų nedrausmingumo kenčia visi.
Tas pats scenarijus pasikartojo ir praėjusią savaitę, nors dabar visiems akivaizdu, kad skolų bomba veikiausiai sprogs, nepaisant bandymų visokiais būdais prailginti degiklį. O graikų atsisakymas taupyti vis labiau prie didelės krizės tempia ne tik bendrą valiutą, žemyną, bet ir viso pasaulio ekonomiką. O tokiu atveju pasekmes pajustų ir mūsų laiptinės kaimynai, nesekantys naujienų ir visai nesiejantys tokių dalykų kaip atsainus graikų požiūris į tvarką ižde ir savo atlyginimo.

Būtent tada, kai tolimos šalies drausmingumas pradėjo daryti įtaką ir mūsų pajamoms, solidarumas tapo aktualus ir tiems, kuriems niekada toks nebuvo.  Slovakai praėjusią savaitę po dar vieno balsavimo galiausiai nusileido ir prisidėjo prie gelbėjimo fondo. Nors atrodė, kad jie iš tiesų gali mėginti nuo to išsisukti.

Šitas solidarumo išbandymas svarbus ir mums įvertinti, kiek šalys narės pajėgios kovoti už bendrą interesą ir kiek gali pasikliauti viena kita. Tai ypač svarbu ir Lietuvai, kuri, gali būti, labiau už kitas šalis nares siekia vienybės energetikos ir užsienio politikos srityse.

„Europai reikia solidarumo, o ne labdaros. Solidarumas yra bendras šalių narių darbas siekiant bendrų tikslų. Europa turi sustabdyti didėjančią politinę prarają tarp tų, kurie finansuoja dabartinius gelbėjimo planus ir tų, kieno skolos yra dengiamos (…). Priešingu atveju visos Europos Sąjungos projektas ir ekonomikos stabilumas bus pavojuje“, – teigia pasitraukiantis ES pirmininkaujančios Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis. Ir jis teisus, kad solidarumas nuo labdaros skiriasi esmine detale – tai sutelkta valia bendram tikslui, o ne vienkartinis paramos aktas.

Milijardierius investuotojas, žinomas filantropas, Centrinio Europos universiteto fundatorius George‘as Sorosas įsitikinęs, kad nėra kito būdo spręsti šią skolų grandinę, kaip sukurti bendrą Europos biudžetą, galintį rinkti mokesčius ir skolintis. Tačiau tai reikštų valstybių sąjungos artėjimą prie federalinės valstybės su bendra vyriausybe, prezidentu ir užsienio politika. Ar esate kada nuoširdžiai svarstę tokią galimybę, kad gali tekti eiti prie urnų ir balsuoti už Jungtines Europos Valstijas?

Kol svarstomi šis ir kiti ateities scenarijai, graikai nesiliauja streikuoti ir priešintis taupymo planams.  Kol jų pažanga vis dar labiau popierinė, nei reali, Europa purto kišenes, ieškodama daugiau pinigų Atėnų skoloms padengti, o vietos premjeras George Papandreou lygina Graikiją su Atlantu, kuris laikė visą dangų ant pečių.

„Mes ne Atlantai, kurie gali nešti Europos problemas ant savo pečių. Jei Europa negali išspręsti savo problemų, pasekmės mums visiems bus nenuspėjamos“, – teigė šalies premjeras. Po tokių žodžių dar labiau suprantamas nepasitenkinimas tų, kurie norėtų graikus, kūrybingai pasižiūrėjus į savo statistiką ir skolas, pamokyti.

Ir būtent toks požiūris gali sukompromituoti visą solidarumo idėją. Solidarūs turi būti ne tik paramos teikėjai, bet ir gavėjai, nes nuo jų atsako į paramą priklauso ir pačios solidarumo idėjos likimas. Ypač, kai Lietuva siekia ES paramos, kovojant su „Gazprom“ monopoliu, energetine priklausomybe ir siekia „vieno balso“ kalbantis su Rusija. Nes europiečiams nusivylus solidarumu, šiam gali būti sunku atgimti sąjungoje, kuri dėl ES projekto išvengė karų, tačiau koją pakišo tiesiog finansinis nepadorumas.

Ką apie Europos Sąjungos vienybę galvoja praeiviai Vilniaus gatvėse ir ar jie pritaria ketinimams padėti finansinių sunkumų kamuojamai Graikijai, žiūrėkite šios savaitės video reportaže. O komentaruose laukiame Jūsų nuomonės bei pastebėjimų.

Ar Europos Sąjunga yra vieninga?

Įrašo tema:
Bendra