Nuotr. Niccolò Caranti, Flickr.com

Mes siekiame daugybės dalykų. Dažnai jų reikalaujame, o dar dažniau net ir gavę jais vis tiek skundžiamės. Skirtingoms institucijoms teikiame įvairius prašymus, norėdami ką nors gauti ar kažką nubausti. Renkamės į mitingus, protesto akcijas. Turėdami galimybę, išsakome savo nuomonę, kuri, tikime, ką nors pakeis ir jau rytoj gyvensime geriau. Tačiau nesuklyskite – šis įrašas – ne apie tai, kas blogai ir kaip tą pakeisti. Šis įrašas apie tai, ką reiškia „geriau“ ir kas yra „rytoj“?

Šiuos klausimus kelia Vokietijos mokslo ir statistinių tyrimų organizacija „Foundation for Future Studies“, vykdydama projektą „United dreams of Europe“. Juo siekiama išsiaiškinti, kokią Europą ateityje norėtų matyti Europos Sąjungos (ES) piliečiai. Projekto metu buvo apklausta daugiau nei 15 tūkst. žmonių iš 13 valstybių, atlikti interviu su Europos Parlamento nariais, mokslininkais, skirtingų šalių studentais. Taip pat sukurta interneto svetainė, kurioje visi norintys gali rašyti savo svajones apie rytojaus Europą.

Tyrimo rezultatai, įžvalgos ir žmonių svajonės šį rudenį bus pristatytos Briuselyje, o projekto rengėjai tikisi, kad tai bus pradžia ir pagrindas tolimesniems darbams. Jie, skirtingai nuo daugelio, vis dar neabejoja, kad „viskas prasideda nuo idėjos“.

„..Vieta, kur ramiai gyvensiu ne tik aš, ne tik mano vaikai, bet ir jų vaikų anūkai“, „…ji turėtų tapti viso pasaulio veidrodžiu“, „..mano vizijoje Europa turi vieną kūną ir širdį ir labai daug skirtingų veidų ir idėjų“. Tai tik keletas europiečių minčių, kurias galime rasti projekto puslapyje internete. Dauguma jų – teigiamos, kupinos vilties ir dažnai gal net kiek primenančios naivius moksleivių rašinius.

Skaitant šias mintis, norom nenorom kyla realijų padiktuotas klausimas – ar Europa šiandien turi laiko svajonėms? Ar mes galime sau leisti kurti idiliškos ateities vizijas ir atsakinėti į klausimus apie rytojų, kai daug šalių nėra tikros, kaip įveikti čia ir dabar kamuojančius finansinius rūpesčius, grąžinti valstybes ir žmones slegiančias skolas, duoti darbo universitetus baigusiam jaunimui.

Atsakymo galbūt vertėtų paieškoti garsaus rašytojo, Nobelio premijos laureato Viljamo Folknerio (William Faulkner) išmintyje: „Visi mes patiriame nesėkmę, siekdami svajonėse susikurtos tobulybės. Todėl aš vertinu žmones pagal jų pastangas pasiekti neįmanomą“.

Beje, projekto interneto svetainėje kol kas – tik viena svajonė iš Lietuvos. Gal verta skirti minutę ir pasvajoti garsiai?

Įrašo tema:
Bendra, Kita