Vietoje dramos Europos Sąjungos Taryboje tvyrojo šventiška atmosfera
Iš kairės Vengrijos premjeras Viktor Orbán, Kroatijos premjerė Jadranka Kosor, Europos komisijos prezidentas José Manuel Barroso, Europos vadovų tarybos prezidentas Herman Van Rompuy. (C) Straipsnio autorius
“Politinė sąjunga nebeveikia”, “euras nebegali egzistuoti ir žmonės pagaliau tai suprato’, “Europos sąjunga didžiausioje ekonomikos krizėje” – tokios ir panašios frazės skambėjo prieš šiandiena pasibaigusį dviejų dienų Europos Sąjungos Tarybą, stengiantis apibūdinti ją kaip vieną iš dramatiškiausių ir juodžiausių Europos sąjungos istorijoje momentų, kai bus sprendžiamos ES ekonominės problemos ir labiausiai žiniasklaidoje aptarinėjamai pagalbai Graikijai.
Tačiau jau pačią pirmą dieną Graikijos klausimas buvo baigtas svarstytas per trumpiau nei tris valandas, o viskas pasibaigė spaudos konferencijoje taip besišypsančiu Europos komisijos prezidentu José Manuel Barroso, kad net twitterio vartotojai pradėjo aptarinėti jog paskutinį kartą tokį laimingą J. Barroso matė tik kai buvo patvirtinti nauji ES vadovai – C. Ashton ir H. Rompuy. J.Barroso žino, kad nuo šiol visi Europos vadovai privalės labiau klausytis Europos komisijos, tad priežasčių jam šypsotis buvo. Šiandieną per pietus pasibaigusi Europos Sąjungos Taryba finišavo su dar viena teigiama žinia – oficialiai tapti nauja narė pakviesta Kroatija, kuri prie sąjungos prisijungs 2013 metų liepos 1 dieną. Tad visiems Europos sąjungos laidotojams tenka nusiminti ir kelt skandalus tik nebent dėl brangaus .
Pirma diena – Amerika turi didesnių problemų nei ES
“We will propose the help to Greece but with strick conditionalities” – tokius žodžius ištarė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dar . Ne ką labiau nuo jos pozicijos skyrėsi ir kitų vadovų įžengiamieji pasisakymai. Visi akcentavo svarbą Graikijai įrodyti savo sugebėjimą susiimti ir parodyti, kad gali sukontroliuoti situaciją.
Pirmasis spaudos konferenciją surengė Europos parlamento prezidentas Jerzy Buzek, kuris oficialiai nėra įtakinga figūra Europos Sąjungos Taryboje, o jo apatija aplinkui vykstančiai diskusijai galėjo liudyti tai, kad vos prasidėjus susitikimui jis tweetino apie savo viešnagę vidurio rytuosse. Vis dėlto jis išsakė savo kaip Europos parlamento atstovo poziciją, kad jis ragina Graikijai pasiųsti stiprių signalą dėl pasiryžimo laikytis ‘Austerity’ plano ir parlamente jį patvirtinti ne šiaip didesne balsų daugumą, bet susivienijus opozicijai ir koalicijai. Įkvėpimo jis siūlė semtis iš Lenkijos pavyzdžių.
Tiesa Graikijos premjerui turinčiam 155 parlamentarų koaliciją iš 300 narių parlamente ir spaudžiamam visuomenės protestų reiktų ir didesnio įkvėpimo.Kurį jis ir gavo, nes vakare po kelių valandų vadovų posėdžiavimo buvo paskelbtos Graikijai labai palanki Europos Sąjungos Tarybos išvada, sakanti, kad ES eurozono šalys suteiks Graikijai dar vieną finansinę paramą. Spaudos konferencijoje šnekėjęs Herman Van Rompuuy ir José Manuel Barroso negailėjo Graikijai gerų žodžių tiek kalbėdami apie jos nuveiktus darbus, tiek ir apie jos galimybės išeiti iš krizės. Ką ten, ne ką mažesnių liaupsių susilaukė ir Airija su Portugalija už atliktą pažangą. Optimizmas iš ES institucijų atstovų liejosi ir kalbant apie tai, kad Europos Sąjunga įrodė, kad dar yra tvirta ir vieninga, bei lengvai priėmė sprendimą.
Kai išvados ir politikų pasisakymai tampa šimtų procentų priešingi žiniasklaidos prognozėms verta paklausti ar tikrai žiniasklaida buvo įžvalgi. Žinoma, kad blogos naujienos visais laikais buvo lengviausiai ‘parduodamos’ visuomenei ir mėgstamos žiniasklaidos. Čia nė vien ES, bet specifinis visos žiniasklaidos bruožas. Tad ir nereiktų stebėtis, kad ES ekonominė krizė susilaukė didžiausio žiniasklaidos dėmesio per visą ES egzistavimą, bei net 20 kartų labiau buvo apšviesta nei bet koks teigiamas ES pasiekimas. Vienas iš euroblogerių savo twitterio profilyje parašė, kad jei kiekvienas įvykis ES susilauktų tokio didelio žiniasklaidos dėmesio, tai europoje niekada nebūtų buvę jokios ekonominės krizės.
Nuolatinis ES plakimas atrodo įkyrėjo ir pačiam José Manuel Barroso, kuris per spaudos konferenciją gan griežtai atsakė į JAV spaudimą dėl Graikijos. Kaip žinia prieš Europos Sąjungos Tarybos pradžią JAV paragino ko skubiau ES stabilizuoti padėtį Graikijoje. Žurnalisto užklausta ką į JAV atsakytų, komisaras tiesiai šviesiai rėžė, kad JAV deficitas yra žymiai didesnis nei ES ir jiems reiktų gerbti Europos sistemą.
Žiniasklaida ne per daugiausia kreipė dėmesio į net teigiamus krizės apsektus. Ypač daug iš krizės pelnosi pati Vokietija. Dėl Graikijos smukus euro vertei, jie gali eksportuoti prekės mažesne kaina kas labai ženkliai pakelė jų eksportą. Vokietijos nedarbo lygis yra mažiausias per pastarąjį dešimtmetį. Tad nereiktų apraudoti Vokietijos, kad ji šiek tiek su palūkanom paskolins Graikijai.
Kita vertus rimti Graikijos iššūkiai dar tik prieš akis. Pirma tai ES sutartas paramos paketas bus derinamas su TVF, kuris turi savo atskirą nuomonę ir gan kritiškai vertino Graikijos vykdomą progresą, o jai neįrodžius, kad ji laikosi įsipareigojimų TVF gali nebetiesti pagalbos rankos. Pačiai Europos Sąjungos Tarybai bus daug rimtesnis iššūkis liepos 3 dieną, kai jie susitiks vėl, kad aptartų konkrečią sumą kuri sudarys naują Graikijos paramos paketą.
O galiausiai vis labiau pagalius į ratus kiša ir turbūt didžiausia grėsme Graikijai stabilizuotis tampa jos pačios gyventojai. Visiškai dėl krizės protiškai degradavęs, paskutiniai ladogai ir debilai graikai nusprendė, kad verčiau vietoje tuo, kad sukandę dantis šiek tiek pakentėtų ir vėliau grįžtų į normalias vėžes jie verčiau sudegins iki pamatų visą Graikiją, jei tik to reikės, kad sustabdytų biudžeto karpymus ir ES, bei TVF reikalaujamų įsipareigojimų vykdymą. Įvairiausios profsąjungos viena po kitos organizuoja dabar Graikijoje streikus ir visiškai atsisako dirbti iki kol nebus atsisakyta biudžeto suvaržymo planų, o streikas kas beko tik dar labiau smukdo ir taip ne per geriausiai žinomą Sokrato tėvynes ekonomiką, atnešdami naujų jai nuostolių. Deja, bet čia vilties nedaug, nes turi būti debilu iki pat kaulo šanknų, kad vietoje tuo jog atsisakytum didelės porcijos pietų pavalgytum mažesnę, tu paimi visą lėkštę ir iš pykčio ją meti į sieną ir leki visiškai alkanas. Didesniais idiotais už graikus tegali būti tik lietuviai, kurie ne tik, kad žavisi protestais graikijoje, bet dar nepraleidžia progos sugretinti juos su lietuviais ir padejuoti, kad ale mes ne tokie geri kaip Graikai ir kvailiai kenčiam viską.
Naujas ES ekonomikos valdymas – federalistų svajonės pamažu pildosi?
Europos Sąjungos taryboje taip pat buvo patvirtintas Naujas ES ekonomikos valdymas, bei pagal jį numatytos privalomos rekomendacijos narėms valstybėms. Mano nuomonė tai buvo svarbiausias ir vienas iš labiausiai džiuginančių pasikeitimų ES nuo Lisabonos sutarties and what a surprise tuo pačiu labiausiai žiniasklaidoje nutylėtas. Kas jame tokio džiuginančio? Na, jei palaikote federalistinę Europos integracijos idėją (ką palaiko gramatinių klaidų šiame straipsnyje autorius) tai jus turėtų džiuginti faktas, kad naujajame ES ekonomikos valdyme yra numatytas griežtesnis ES institucijų kišimasis į nacionalinius planus, jie labiau yra formuojami bendru ES susitarimu, o ES institucijos įgauna didesnes galias bausti ir griežtinti planų nesilaikančias nares. Net jeigu ir nesate federalistinių pažiūrų ši naujiena vis tiek turėtų pradžiuginti, nes ES padarė išvadas po patirtos krizės ir nauju ekonomikos valdymo būdu tūrįtų užtikrinti, kad būsimos finansinės krizės bus jei neišvengta tai bent sukontroliuota laiku.
Naujas ekonomikos valdymas numato tokias naujoves – Bendros ekonominės darbotvarkės stiprinimas vykdant atidesnę ES lygmens priežiūrą, stipresnis prioritetų, numatytų Europa 2020 laikymasis, nuolatinis Europos stabilumo mechanizmas ir pagal jį galimą 500 mlj. eurų paramą eurozono šalims, Bendros ekonominės darbotvarkės stiprinimas vykdant atidesnę ES lygmens priežiūrą,Makroekonominio ir konkurencingumo disbalanso mažinimas, Europos semestrų sistema (žiūreti į pav.). Aktyvesni prevenciniai veiksmai pagal sugriežtintą Stabilumo ir augimo paktą, bei, kas mano nuomonė įrodo ES pažangumą – žlungančių bankų likvidavimo sistema. Šalys nares nesilaikančios susitarimų ar turinčios per didelį deficitą bus baudžiamos tiek finansiškai, tiek nefinansiškai (tiesa bent jau man ligi šiol neaišku koks tas nefinansinis baudimo būdas) Plačiau apie naują .
Situacija Europos ekonomikoje nuo šiol bus prižiūrima ES komisijos rekomendacijomis narėms, kurias tvirtins Europos Sąjungos Taryba. Būtent tai dabartinė Europos Sąjungos Taryba iškart pradėjusi dirbti pagal naują ekonomikos valdymą ir padarė. Štai kokie yra Lietuvos rekomendacijoje numatyti pagrindiniai mūsų uždaviniai:
- mažinti dideli valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą ir didint ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą
- ekonomikos augimui atsigaunant, neleisti vėl susidaryti ekonomikos ir finansų balansui
- ekonomika perorientuoti užtikrinant tvirta užsienio konkurencijai atvirą sektorių
- užtikrinti didesnę konkurenciją energijos rinkose
- nustatyti energijos apmokestinamo tarifus įskaitant transporto priemonių registravimo ir nuosavybes mokesčius, kuriais skatinama efektyviau vartoti energiją
- siekiant išvengti rizikos, kad didelis nedarbas taps struktūrinis, reikia geriau suderinti darbo rinką ir veiksmingiau perskirstyti darbo jėgą į augančius sektorius.
- Į būtinybę iš naujo subalansuoti ekonomiką reaguoti verslo aplinkos gerinimo priemonėmis: pagal palankumo verslui indeksą iš 183 šalių, kurios vertintos 2011 m. Lietuva užima 23 vieta.
- siekiant didinti ilgalaikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir sukurt aukštos kokybės darbo vietas, būtina teikti pirmenybę investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir toliau jas tam telkti
Įdomu tai, kad ES komisijos rekomendacija teigia jog yra tikimasi jog Lietuvoje nedarbo lygos nuo beveik 18 proc 2010 nukris iki mažiau kaip 8 proc 2014 m. Priežastis būti labiau optimistišku dėl Lietuvos ateities?
Antra diena – Mario Draghi ar Kroatijos diena?
Birželio 14 dieną Europos Sąjungos Taryba iki pietų, kai oficialiai pasibaigė spėjo priimti tris svarbius sprendimus – gairės dėl migracijos Šengene, patvirtint naują Europos centrinio banko vadovą, bei oficialiai pakviesti prie sąjungos 2013 m. liepos 1 dieną prisijungti Kroatiją, naują 28 ES narę. Pastarieji du sprendimai žinoma buvo labiausiai svarbūs. Po tarybos sprendimų kiekvienos šalies vadovas surengė individualias spaudos konferencijas. Tuo pačiu metu kai viršutiniuose Europos Sąjungos Tarybos pastato didžiuliuose ir erdvuose spaudos salėse su šimtais žurnalistų, fotografų, operatorių savo spaudos konferencijas rengė David Cameroon ir Nicolas Sarkozy, bei kitų didelių ES šalių vadovai, pastato rūsyje su žurnalistais bendravo ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jei ne euromedija konkursas kuris už Europos komisijos pinigus atskraidino tuos žurnalistus tai prezidentė būtų galėjusi bendrauti tik su pačia savimi. Vietoje to, kad copy paste atkartočiau juos žodžius čia siūlau verčiau pasižiūrėti labai profesionaliai mano nufilmuotos visos spaudos konferencijos:
(euroblogas vis dar neleidžia įkelti youtube video į tekstus)
Kadangi Lietuvos spaudos konferencijoje beveik nebuvo aptarinėjami pagrindiniai Europos Sąjungos taryboje priimti nutarimai, tai labai trumpai (nes man jau nusibodo rašyti) apie juos.
Šengeno judėjimo klausimas reikalavo atsakymo ar būtų leista kontroliuoti valstybių sienas bandant apsisaugoti nuo pabėgėlių iš šiaurės Afrikos, kurie jau užplūdo Italiją, nuo pat Arabų pavasario pradžios. Nuo to laiko kai kurių šalių vadovai išreiškė norą neįsileisti pabėgėlių ir tuomet prasidėjo socialistų ir visokių Arabų gynėjų žiniasklaidos kaip Al jazeera malimas apie far-rigth valdomą ir įsišaknijimą Europos Sąjungoje.
Aš visada sakiau ir tuomet sakiau, kad reikia skirti vienų individualių politikų pasisakymus nuo bendros visos ES pozicijos ir nesumaišyt ją į vieną, bei, kad ES niekada neleis netolerantiškai politikai paimti viršų. Ir štai prašom – išvadose Europos Sąjungos Taryba dar tik tvirčiau paskatino labiau ir plačiau laikytis laisvo judėjimo, bei baigti prieglobsčio systemos programą, kad būtų užtikrintas prieglobstis visiems pabėgėliams.
Tik ypatingais atvejais galima būtų leisti valstybei nesilaikyti šengeno, tuomet kai ji būdama krizinės būklės neišgali jo laikytis savo įsipareigojimų, o ne kai bijodama krizės nusprendžia nesilaikyt įsipareigojimų. Tarp to yra labai didelis skirtumas, tad aš oficialiai reikalauju AL jazeera raštiško atsiprašymo už mano sugaištą laiką skaitant jų fantastinius straipsnius apie Europos sąjungą.
Mario Draghi Europos centrinio banko prezidento darbą pradės spalį, kai baigsis dabartinio prezidento kadencija. Jau dabar žiniasklaida jį pristato kaip erelį kovoje su infliacija. Kompetentingo savo darbui italo paskirimas yra dar vienas žingsnis, be jau minėto naujo europos ekonomikos valdymo, link didesnio stabilumo europos rinkoje.
Tik prieš porą mėnesių tapo aiškiau, kad šis Draghi tampa rimčiausiu kandidatu, nes dar ilgą laiką buvo manoma, kad postas atiteks vokietijos atstovui, tačiau rimčiausiam jų kandidatui atsisakius siekti šio posto, kelias atsilaisvino Mario Draghi, kuris vokiečiams buvo pats vokiškiausias iš visų likusių.
Ir kai atrodė, kad viskas jau nuspręsta ir paskyrimas garantuotas, kortas maišyt pradėjo Prancūzai, kurie nepraleido progos pasinaudoti savo balso teisė pašantažavimui dėl didesnės įtakos institucijose. Nebūtų prancūzai… Prancūzija pradėjo gąsdinti blokuosianti sprendimą, nes M.Draghi paskyrimas reikštų, kad jie prarandą vietą 6 narių Europos centrinio banko taryboje. Taip pat italas Lorenzo Bini Smaghi, kurio kadencija baigiasi 2013 atsisakė atsistatydinti, nes tai jo manymu keltų grėsmę ECB nepriklausomybei. Tad vykstant susitikimui tik paskutinę akimirką prieš priimant sprendimą Herman Van Rompouy sulaukė skambučio iš Bini Smaghi, kuris patvirtino, kad atsistatydins ir ko pasekoje Prancūzai jau nebeblokavo ir leido patvirtint M.Draghi naujuoju ECB prezidentu.
Įdomi detalė – apie šį skambutį pirmiausia gandai dar prieš patvirtinimą pradėjo sklisti twitteryje, tad ne tik Libijios sukilimo naujienos pirmiausia pasiekia socialinę žiniasklaidą.
specialiai Euroblogui iš Briuselio Andrius Rudeičiukas