O ką veiksite jūs, kai sulauksite 70-ies?
Henny G (Flickr) nuotrauka
Jei nori ilgiau gyventi, kraustykis į Švediją arba važiuok pietų kryptimi – į Italiją, Ispaniją ar Prancūziją. Tokias išvadas galima padaryti peržvelgus dar šviežius, balandžio mėnesį paskelbtus apie Europos Sąjungos gyventojų gyvenimo trukmę: būtent šiose šalyse daugiausiai žmonių iš visos Europos švenčia savo 80-ąjį jubiliejų.
Tyrimai skelbia , kad kasmet vidutinio europiečio gyvenimo trukmė išauga net 2-3 mėnesiais – taigi, kiekvieno iš mūsų galimybės dar daugiau patirti, išmokti ar suspėti taip pat didėja. Keičiasi ir suvokimas apie senatvę – ji nebeatrodo tokia … „senatviška“: kas gi šiandien kokioje Prancūzijoje gali į energingą, elegantišką 60-etę kreiptis „močiute“? Juolab, kad vidutiniškai moterys šioje šalyje įpusėja devintą dešimtį ir gyvena ilgiausiai Europoje. O kaip su vyrais? Ilgiausiu gyvenimu mūsų žemyne, pasirodo, pasižymi švedai, kurie sugeba vidutiniškai nugyventi 79 metus.
Lietuva dideliu ilgaamžių skaičiumi kol kas didžiuotis negali – su Estija, Latvija, Vengrija bei Bulgarija rikiuojamės ES sąrašo gale: mūsų gyventojai vidutiniškai sulaukia 67 – 78 metų (vyrai – 67 m., moterys – 78 m.). Deja, Lietuvoje vyrai gyvena trumpiausiai visoje Europos Sąjungoje, o lyčių gyvenimo trukmės skirtumas – didžiausias, net 11 metų! Norisi tikėti, kad šie skaičiai ateityje keisis – galbūt kada nors pasivysime pietuose gyvenančius graikus, ispanus ar italus, kur vyrai gyvena bene dešimčia metų ilgiau.
Tai, jog žmonių gyvenimo trukmė vis ilgėja, taip pat reiškia, jog ES apskritai didėja vyresnių žmonių skaičius – septintą dešimtį įpusėjusių piliečių 2010-ųjų sausį buvo net kiek daugiau nei 17 proc. ir dabartinės tendencijos rodo, jog ateityje šis skaičius tik augs. Ne veltui 2012-ieji bus paskelbti Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais.
Kyla natūrali mintis – o ką gi veiks visa ši auganti žilaplaukių armija? Nejaugi keletą dešimtmečių jie skirs nerūpestingoms kelionėms ir nesibaigiančioms atostogoms? Gali būti, kad ne. Jau šiandien daugeliui ES šalių tenka iš naujo pažvelgti į savo socialinės rūpos sistemą ir vėlinti pensinį amžių, tačiau ir patys senjorai, atrodo, nenusiteikę tiesiog tinginiauti. Net 73 proc. septintąją dešimtį įpusėjusių ar vyresnių žmonių , kad norėtų dalyvauti bendruomenės veikloje ar užsiimti savanorišku darbu.
O ką norėtumėte veikti jūs, sulaukę garbaus amžiaus? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose. Taip pat kviečiame nuomonę išsakyti debatuose – ar sutinkate, kad pensinis amžius turėtų būti ilginamas?