Apie žolės spalvą ir jaunimo mobilumą
Siūlome Jums paskaityti Alinos M. atsiųstą straipsnį apie nemažėjančią emigracijos problemą Lietuvoje.
Matt Ohia (Flickr) nuotrauka
„Žalia žolė, žalia žolė čia po mano kojom“ – tokią dainą, atsimenu, dainuodavome per etnokultūros pamokas ketvirtoje klasėje. Maždaug prieš penkiolika metų. Tačiau atvirukai su užsienietiškais pašto ženklais vietoj skambučių, sumažėjęs ratas tų, su kuriais galiu susitikti ne „Skaipe“ ir antraštės laikraščiuose su grėsmingu žodžiu „emigracija“ vis primena ne tą dainą, o iš kažkur kilusį posakį „kitur žolė žalesnė“. Arba dar vieną – „gerai ten, kur mūsų nėra“. Lyg to būtų negana, surašymas „visų nuostabai“ patvirtina, kad mūsų mažėja. O šviežiais , 62 % Lietuvos jaunimo norėtų dirbti kitoje EU šalyje. Tiesa tik pusė jo ryžtųsi išvykti ilgesniam laikui (31 %).
Šitoj vietoj vienas kitas skaitytojas turbūt jau ploja katučių ir piktdžiugiškai svarsto: „Mūsuose blogai blogai, valdžia pagaliau turi susimąstyti ir pradėti dirbti, be to, seniai laikas įteisinti rankų kapojimą už vagystes bei kyšių ėmimą”. Tačiau skubu nuraminti (o gal ir nuvilti pesimistus ar kokius opozicionierius), – tas pats rodo, kad ne tik Lietuvos ar kokio kito rytų krašto jaunimas būtų visai nieko prieš sparnus pakelti.Daugiau nei pusė 15-35 metų amžiaus gyventojų iš 27 ES valstybių narių, o taip pat kandidačių Kroatijos, Islandijos, Norvegijos ir Turkijos norėtų dirbti kitoje ES šalyje. Mažiausiai svetur besidairančiųjų yra tarp turkų (28 %) ir italų (38 %). Gal todėl, kad ten saulė dažniau šviečia? O gal dėl tradicinio prisirišimo prie mamos/ vyro/ kaimynų/ jūros/ makaronų/ kebabų?.. Na, o daugiausiai – tarp švedų (76%), ispanų (68 %) ir danų (66 %). T.y., žmonių iš ten, į kur dažnai patraukia mūsų tautiečiai…
Priežasčių, dėl kurių jaunuoliai svetur norėtų dirbti, Eurobarometras nenurodo. Bet jei švedai ir danai pirmauja Europoje pagal pageidaujančių dirbti užsienyje jaunuolių skaičių, matyt, sparnai keliami ne tik dėl finansinių priežasčių. Vieniems įdomu išbandyti save, kitiems pasisemti patirties, treti susivilioja kitos kultūros egzotika arba važiuoja pas mylimuosius… Priežasčių – kaip šieno. Žmonės ima ir pasinaudoja galimybe. Ir valio.
O žolės spalva, mano galva, labiausiai priklauso nuo žiūrėjimo kampo ir nuo to, kiek jos jau matyta, išvaikščiota, ir kas tą žolę šalia mindžioja. O kaip atrodo jums?
Manau, kad tik pati uždariausia valstybė gali išvengti savo tautos išsisklaidymo po pasaulį. Ir natūralu, kad visokeriopos globalizacijos procese žmonės tampa atviresni, plečia savo akiratį ir nori padirbėti/pagyventi svetur. O tie, kurie palieka šalį “visam laikui” tiesiog užleidžia vietą kažkam kitam, galbūt kitataučiui, ir pamažu kinta valstybių kultūrinė sudėtis – so… what? Dėl valdžios ir ekonominių faktorių – nėra pasaulyje idealios valstybės, sukurtos užsieniečiui, o laimingu žmogus gali stengtis būti bet kur. Taip pat kaip ir būti nelaimingu. Bet esam laisvo pasaulio piliečiai, todėl kiekvienas turi teisę naudotis ta laisve ir rinktis žemėlapyje tašką, kuriame nori gyventi.