Skeptikų ketvirtadienis: Valanda šen bei ten
CubaGallery (Flickr) nuotrauka
Šįryt šiaip ne taip išsiropštus iš lovos pagaliau suvokiau, kodėl visą šią savaitę aš niekaip nenoriu paklusti žadintuvui, liepiančiam keltis. Tai nekaltas vienos valandos pasukimas į priekį, dėl kurio pirmąją dienos pusę žiovauja turbūt pusė Europos.
Iš pirmo žvilgsnio ta valanda – gal ir nieko labai baisaus, juk „tik“ valanda. Tačiau medikai įrodinėja, kad žmogui toks laiko sukinėjimas : jis išbalansuoja organizmo „vidinį laikrodį“ ir ilgainiui gali tapti žalingas. Pasak jų, nekaltai skambanti „viena valanda“ iš tiesų žmogų pavasarį perkelia keturias savaites atgal, o rudenį – net šešias. Negana to, pasirodo vis daugiau tyrimų, teigiančių, kad tai neneša ir ekonominės naudos (anksčiau buvo manoma, kad laiko kaitaliojimas įgalina sutaupyti ). Šiandien ekonomines priežastis keičia geresnio : vasaros laiko pranašumas tas, kad vakare „vėliau temsta“ ir žmogus gali geriau išnaudoti šviesų paros metą (tik jį išnaudojus anksti atsikelti į darbą tikrai ne lengviau…).
Ir visgi laikrodžio sukimo idėja kilo visų pirma dėl bandymo taupyti. Apie laikrodžio rašė dar XVIII amžiuje, o 1907 metais anglas Viljamas Viletas straipsnyje „Dienos šviesos švaistymas“ pasiūlė taupyti energiją, naudojamą dirbtiniam apšvietimui, darbo dieną pradedant vasarą ir žiemą skirtingu metu. Šia idėja buvo pasinaudota 1916 metais Vokietijoje Pirmojo pasaulinio karo metu, kai šalims labai trūko energetinių resursų.
Lietuvoje sezoninis laikas pradėtas taikyti nuo , kai gyvenome Maskvos laiku. Nuo 2003 metų Lietuvoje įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Vasarą laikrodžius viena valanda į priekį iki rudens pasuka ir visos Europos šalys, JAV ir Kanada bei Meksika, taip pat Australija su Naująja Zelandija bei dalis Artimųjų Rytų valstybių. Laikrodžio rodyklių nesukinėja Azija ir Afrika, kur skirtumas tarp vasaros ir žiemos šviesiosios paros laiko nėra toks pastebimas.
Taigi karo metų “išradimas” tapo ganėtinai populiarus, tačiau šiandien taip ir neaišku yra iš jo nauda, ar nėra, daro jis organizmui žalą, ar nedaro. Pavyzdžiui, Rusijoje, kurioje šį pavasarį paskutinį kartą buvo pasukti laikrodžiai, žmonės protestuoja pries tai, kad laikas .
O man atrodo, kad sukioti rodykles yra tikrai bevertis dalykas. Jei jau pasukame „tik“ valandą, tai kam apskritai tada ją sukti? Juk mūsų gyvenimo kokybę kelia tikrai ne 60 minučių vėliau betekanti ar besileidžianti saulė. O jei tas sukiojimas – dar ir abejotina ekonominė vertė, jis tikrai nebetenka prasmės. Tačiau tą daryti teks dar iki 2016, kaip ir visoms Europos šalims, o tada… galbūt atrasime kitą būdą valdyti savo laiką?