SAVANORIŠKA ES – KNYGŲ MUGĖJE

Prisimename šiemetinę Knygų mugę, kurioje ne tik vyko ketvirtoji Euroblogas GYVAI diskusija apie savanorystę, bet ir buvo galima apsilankyti Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje stende. Apie įspūdžius šviečiant žmones savanorystės ir Europos Sąjungos klausimais pasakoja Agnita.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nuotrauka

Šaltą vasario savaitgalį vykusi Knygų mugė ir keli laimingi atsitiktinumai suteikė progą sudalyvauti didžiausiame tokio tipo renginyje Baltijos šalyse. Kadangi šiuo metu atlieku stažuotę Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje, o minėta organizacija turėjo savo stendą Knygų mugėje, aš galėjau prisidėti prie Atstovybės veiklos šiame renginyje. Šis dalyvavimas išsiskyrė iš kitų 70 tūkst. renginį aplankiusių laimingųjų tuo, kad priklausiau tai dalyvių grupelei, kurią ten atvedė ne smalsumas, pamišimas dėl knygų ar šiaip visuomeninis susidomėjimas, o vienas aiškus ir konkretus tikslas: atkreipti žmonių dėmesį į savanoriškos veiklos galimybes, informuoti apie Europos Sąjungą ir jos institucijų veiklą, kitaip tariant- priartėti prie tautos ir besidomintiems, bet nežinantiems suteikti žinių.

Keturios Knygų mugės dienos ir jos lankytojai man suteikė nemažai įžvalgų ir atsakymų  į kai kuriuos klausimus – netgi į tuos, kurių atsakymo iki šiol neieškojau. Tačiau šalia visų tų taškų ir šauktukų, mano mintyse atsirado ir klaustukų bei daugtaškių. Taigi, naudojuosi proga pasidalinti stebėtojos-dalyvės-pilietės įspūdžiais.

Įžvalgos. Darbo Knygų mugėje metu pats maloniausias, įdomiausias ir smagiausias laikas buvo būtent tas, kurį praleidau bendraudama su žmonėmis. Pagrindinė įdomumo priežastis – daugybė įvairaus amžiaus ir interesų žmonių, todėl natūraliai skirtingi žmonių pomėgiai, poreikiai, nuomonės, ir visų šių veiksnių išraiškos būdai. Tad viso šio įdomumo pasekmė buvo gili įžvalga būtent apie savanorystę: žmogui daugiausia džiaugsmo suteikia kitas žmogus- nuoširdi šypsena ar šiltas rankos paspaudimas už pagalbą, ir jausmas, kad esi naudingas. 2011-ieji, lyg tyčia, savanoriškos veiklos metai, kurie skelbia daug galimybių naudos siekiančiam žmogui. Nauda – naujos pažintys, patirtys, lavinami bendravimo įgūdžiai, pilnatvė dirbant reikalingus darbus, ir daug kitų privalumų.

Kita įžvalga buvo daugiau išvada nei įžvalga. Taigi: jeigu žmonės būtų tokie pat uolūs skaitytojai, kaip tiesiog idėjiniai nemokamų leidinių gerbėjai – mes galėtume tapti pavojingai  visapusiškai informuota ir apsišvietusia tauta. Tačiau, atsižvelgiant į žmogaus prigimtį ir jo sąryšį su gamta, visai suprantama: iš medžio galima pagaminti malką ir galima pagaminti popierių. Nors popierių galima panaudoti įvairiapusiškai, jis gali atlikti ir tą pačią funkciją kaip malka. Jeigu ant to popieriaus yra kažkas parašyta, jis gali žmogų sušildyti iš vidaus. Bet jeigu žmogui viduje yra ir taip pakankamai šilta, tuomet popierių galima panaudoti taip pat kaip ir malką- pakuroms, kad būtų šilta ne tik viduje, bet ir išorėje. Taigi, lietuviai- praktiški žmonės.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nuotrauka

Atsakymai. Neslėpsiu – nemažai faktų, susijusių su Europos Sąjunga sužinojau besiruošdama linksmai viktorinai, kuri buvo ne tik labai įdomi daugeliui Knygų mugės lankytojų- pasirodo, nemažai dalyvių pajuto paskatintą kūrybiškumą. Taigi, jei nežinote, kas yra Europe Direct, informuoju- tai NĖRA Europos direktorius! O Europos Parlamento nario kadencija trunka ilgiau nei 2 valandas! Su Europos Sąjunga susijusių faktų žinojimas nėra kūrybingumo rodiklis, tad siūlau pasitikrinti savo žinias laikant Europos egzaminą. Jis vyks gegužės mėnesį, o visi norintieji išbandyti savo žinias galės sudalyvauti interaktyviai- prisijungę prie aplikacijos Europos Komisijos atstovybės Facebook puslapyje. O jeigu kam nors iškiltų klausimas, kaip  pradžiuginti mažą vaiką- padovanokite jam balioną! Vaiko džiaugsmas bus toks nuoširdus, kad net sau pasikelsite nuotaiką.

Klausimai. Iškilo keletas, bet pasidalinsiu opiausiu. Situacija: Prieina būrys vidurinės mokyklos mokinių, įvairių klasių “lankytojai”, tačiau aš čia ne apie pradinukus, o apie gerokai vyresniuosius. Mokiniai entuziastingai puola atsakinėti į viktorinos klausimus. Kada Lietuva įstojo į ES? – 2000aisiais! 2005! Ne, 1995!!! Ne, ne, man atrodo pernai! (???) Kada švenčiama Europos Diena? – Vasarą! Sausio mėnesį! Liepos 4-ą! Trečiadieniais! (???). Ar žinote bent keletą Europos Parlamento narių iš Lietuvos?- Valinskas! Kubilius!- skubu pabrėžti-Europos Parlamento- aaa, Parlamento, tai D. Grybauskaitė buvo! Dabar A. Šemeta! Ne, taigi sakė: EUROPOS Parlamento- čia suktas klausimas, nes iš tikrųjų tai EUROPOS Parlamente nėra lietuvių! (???) Ta pati situacija su tokiais ir kitokiais klausimais kartojasi, tik su skirtingais mokiniais, 4-ias dienas po keletą kartų per dieną. Klausimas: KĄ mokiniai mokosi Lietuvos vidurinėse mokyklose? Klausimas nr. 2: Kodėl mokiniai, lankantys Lietuvos vidurines mokyklas nesimoko esminių istorinių- politinių faktų apie Europos Sąjungą? (Pastaba: šie du klausimai yra griežtai neapibendrinantys VISŲ Lietuvos vidurinių mokyklų ir mokinių.) Žinantys atsakymus arba galintys kitaip paaiškinti aprašytas situacijas- pasidalinkit savo išmintim! Ačiū. P.S. Tie mokiniai atsakinėdami nejuokavo.

Daugtaškiai. Kažin kodėl gauti tušinuką už teisingą atsakymą į klausimą yra įdomiau, nei išgirsti apie galimybes savanoriauti ir įprasminti savo darbus įvairiais aspektais…

Jeigu žmonės tikrai taip domisi knygomis, kaip rodo lankytojų srautai, tai gal jie net skaito knygas…  Būtų gera žinoti, kad skaito…