Britanijos, Prancūzijos, bei žinoma JAV ir kitų šalių karinės oro pajėgos gal net dabar jau ruošiasi pulti Gaddafi armiją Libijoje. Tokioje nežinioje ir laukime šiąnakt yra pasaulis, kai vos prieš kelias valandas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą priėmę rezoliuciją, kurioje patvirtinta ne tik, kad Libijos teritorija tampa  neskraidymo zona, bet ir leidžia imtis visų būtinų priemonių kad būtų apsaugoti Libijos civiliai. Įskaitant ir karines. 10 JT saugumo narių balsavo už, niekas nebalsavo prieš, penki atstovai (Kinija, Rusija, Vokietija, Brazilija, Indija) susilaikė ir tai ko niekas nesitikėjo, atsitiko.

Iš vienos pusės kariniai veiksmai gali prasidėti net šįvakar, nes pats Libijos prezidentas viešai pareiškė, kad šiąnakt iš oro atakuos visus likusius protestuotojus Benghazi mieste ir taip bandys pabaigti neramumus. Tad laiko laukti niekas nebeturi ir situacija reikalauja skubaus įsikišimo. Iš dalies ir dėlto ši rezoliucija buvo taip greitai patvirtinta. Naujausiomis žiniomis Kanada jau pasiūlė prisidėti prie veiksmų savo naikintuvais, o Italija leido naudotis savo karinėmis bazėmis, kurios būtų arčiausiai Libijos.

JAV galbūt norėtų pirma surengti NATO posėdį ir sutarus  bendrą strategiją, po NATO vėliava imtis karinių priemonių. Tačiau, įdomiausia šioje situacijoje yra tai, kad JAV čia jau nebegroja pirmuoju smuiku. Ši istorinė JT saugumo tarybos 1973 rezoliucija buvo sukurta ir labiausiai ją priimti agitavo Europos šalys. Taigi jos drąsiai, nelaukdamos JAV,  gali imtis pačios veiksmų.

Atrodo, kad karinio konflikto jau tikrai neišeis išvengti, vienintelis klausimas yra tik koks. Pats Gaddafi tik ginkluotu būdu gali išvaikyt protestuotojus. Jeigu jis to nepadarys, patys protestuotojai naudos ginklus siekdami jį nuverst. Iškart po rezoliucijos patvirtinimo Egiptas prisipažino per pasienį teikiantis ginklus protestuotojams. Pati rezoliucija griežtai nurodo Libijos prezidentui pasitraukti, nes jis prarado bet kokį legitimumą. Tačiau tikėtis, vienintelio būdo išvengti karinio konflikto, kai  Gaddafi savo noru pasitrauktų iš valdžios po 41 metų valdymo yra pernelyg naivu.

Šalių įsikišimas į šį konfliktą neabejotina susilauks ir labai priešingos nuomonės, ypač tarp Islamo šalių, praneša Al ja Zeera. Islamo šalių žmonės jau dabar turtinga nafta Libiją lyginą su Iraku. Jungtinės Tautos abejingai stebėjo revoliucijas ir visus konfliktus Arabų pasaulyje iki kol tai prasidėjo Libijoje. Ar staigus noras pradėti karinį įsiterpimą yra išmokta pamoka ar tik noras valdyt didelius naftos griežinius?  Tiesa rezoliuciją aktyviai parėmė Arabų lyga, kas iš dalies pateisina visus būsimus veiksmus, kaip tik norą padėti.  Pačioje Libijoje vis dar yra ir daug Gaddafi rėmėjų, kurie taip pat neigiamai priėmė  rezoliuciją, bei priešinsis kitų šalių įsikišimui.

Vis dėlto, kaip jau ir minėjau JAV čia negroja pagrindiniu smuiku, atrodo, kad ES šiame Arabų konflikte iškilo kaip nauja stipri tarptautines politikos veikėja. Bei gal net perima iš JAV pasaulio “policininko” ir politinio lyderio rolę. Pirma, iškart po Egipto prezidento atsistatydinimo, pirmasis politikas viešai kalbėjęs buvo Chaterine Ashton. Šios rezoliucijos iniciatorė yra Prancūzija. Herman Van rompoy iškart po rezoliucijos priėmimo akimirksniu twitteryje paviešino savo palaikymą rezoliucijai. Jerzy Buzek, gyvai twitterina iš Tuniso, savo palaikymą protestuotojams, kur šiuo metu vieši oficialiu vizitu.

Ir neabejoju, kad Libijos konflikto atomazgoje vėl matysime aktyvesnį ES, nei JAV vaidmenį. Pirmiausia dėl to, kad JAV nenorėtų dar vieno Irako etiketės, o antra, nes ES užsienio politika yra tiesiog ant bangos.
Tuo tarpu vis daugiau naujienų ateina apie situaciją dėl Libijos, jei norite jas siekti patariu naudotis dviem geriausiais informacijos kanalais – twitter live updates ir tiesioginiai Al jazeera reportažai, bei youtube search libya, search option today video

Taip pat naujienas pranešinėju ir aš savo twitterio paskyroje

…. bus daugiau

P.S. tik šiaip pastebėjimas, bet kol visas internetas ir naujienų kanalai, bei portalai ūžia nuo žinios apie rezoliuciją, lietuvos naujienų portalai miega ir vis dar pirmose puslapiuose talpina seną naujieną apie tik rengiamą priimt rezoliuciją. Tad pirmieji iš Lietuviškos žiniasklaidos pranešiantis šią žinią yra blogai, o konkrečiau šis blogas.

UPDATE 18/03/11 13:04 Nytimes cituoją Britanijos ir Prancūzijos pareigūnus, kurie tvirtina, kad kariniai veiksmai prasidės jau po kelių valandų. http://nyti.ms/ePjTG8

NATO šalių atstovai jau aptarė, kaip įgyvendinti  JT rezoliuciją

EUobserver pranešė, kad Britanijos naikintuvai jau pasiruošė pakilti. David Cameroon patvirtino, kad bus naudojami naujausi Britanijos naikintuvai.

BBC praneša, kad Gadaffi režimas paskelbė nedelsiant nutraukiantis ugnį.  JerzyBuzek akimirksni sureaguoja sveikindamas šį Libijos žingsnį. Atrodo, kad Libija tikrai išsigando kitų šalių įsikišimo ir bando raminti situaciją. Dar anksčiau jie patvirtino, kad nebus skraidoma virš Libijos teritorijos. Tik ar to užteks Britanijai ir Prancūzijai, bei protestuotojams?

Dar didesnė staigmena 4 NY times žurnalistai, kurie buvo dingę Libijoje šiandieną atsirado Nytimes skelbia kad jie buvo sulaikyti ir paleisti Gadaffi režimo. Beje Libijos konflikte buvo nukentėję beveik visų didesnių žiniasklaidos priemonių atstovai. Mirė Al ja zeera ir BBC reporteriai.

Atnaujinimas 18/03/11 13:49 Europos parlamento prezidentas man patvirtino jog  reikalauja, kad Gadaffi nedelsiant atsistatydintų Turbūt dabar savo žingsnį turėtų žengti diplomatai bandysiantis įkalbėti Gadaffi geruoju palikti Libiją, bei bent kolkas karinių veiksmų turėtume nematyti.

18/03/11 14:13 Al Jazeera ir Libijos gyventojai per twittterį, praneša, kad Gadaffi iš tikrųjų nenutraukė ugnies ir tai tik dar vienas melas. Snaiperiai atakavo civilius  Misurata mieste. Per twitterį protestuotoja praneša sugebėję apsiginti  šiame mieste

18/03/11 14:22 Catherine Ashton patvirtina, kad ES stebi visą situaciją.

18/03/11 14:26 Alzentan miestas buvo smarkiai atakuotas.  Vis dar nėra jokių žinių, kad tarptautines pajėgos būtų pradėjusios savo įsikišimą.

18/03/11 18:28 Barack Obama kalba spaudos konferencijoje. Jis pateikia ultimatumą Gadaffi baigti karinius veiksmus ir vėl teikt elektrą okupantų miestams. Taip pat tvirtai pabrėžia, kad JAV nesieks daugiau nei tik apsaugoti civilius ir nenorės sust savo kareivių dar vienai okupacijai.

19/03/11 14:08 Praėjo daugiau nei 24 valandos po rezoliucijos patvirtinimo, tačiau jokių karinių veiksmų prieš Gadaffi tarptautines pajėgos nesiėmė. Kita vertus NYtimes publikuoją nuotrauką numušto lėktuvo, ligi šiol neaišku kieno tai lėktuvas ir kas jį numušė. Bet tai gali sudaryt įvaizdį, kad tarptautines pajėgos bent saugo Libiją kaip neskraidymo zoną.  Po ką tik pasibaigusio šalių susirinkimo Paryžiuje, aptarti rezoliucijos Herman Van Rompuy rašo: “Time is pressing. UNSC resolution has to be implemented as soon as possible. Action is needed now to protect the population” Tiesa tokie pat žodžiai iš oficialių pareigūnų sklido ir vakar ir jau tampa anekdotu Prancūzų atstovų pasakymai, kad kariniai veiksmai prasidės jau kelių valandų bėgyje, nes jie per pastarąsias 24 valandas kartojo tai  kas 4 valandas ir nieko ligi šiol neįvyko. Protestuotojai (ar teroristai, priklausomai nuo to kurią puse tikim) tuo tarpu pastoviai pranešinėja apie atakas prieš juos. Žinoma, kad Libijos opozicijai naudinga pasauliui ir toliau priminti, kad jie yra atakuojami ir kad Gadaffi melavo sakydamas jog nedelsiant nutraukė ugnį, bet netikėti jais nebera pagrindo, nes tiek reporteriai, tiek ir oficialūs JAV stebėtojai tai patvirtino. Tiesa, jei vis dėlto Gadaffi pavyktų įrodyt, kad ne jo iniciatyva vis vyko ir vyriausybė tik gynėsi ar karinius veiksmus vykdė nė jo kariuomenė, tuomet išeitų, kad jis laikosi JT saugumo tarybos rezoliucijos ir karinė intervenciją į jo šalį prarastų legitimumą. Tiesa, kažin ar labai kas tarptautinėj arenoje ryžusį gintį Gadaffi.

Geras klausimas dabar būtų  – ar kas nors yra pasiekta šia rezoliucija ar ji tik tampa dar vienu JT fiasko. Iš dalies pasiekta daug, nes Gadaffi privalėjo atsisakyt oro atakų prieš protestuotojus, kuria galėjo įvykdyt valymą ir per praėjusią naktį padėti tašką šioje “revoliucijoje”. Tačiau tai neįvyko, priešingai rezoliucija suteikė drąsos žmonėms išeiti vėl į gatves ir suteikė naują kvėpavimą jau pradėjusiai gęsti revoliucijai. Kita vertus Gadaffi išlošė daug laiko vakar dėl tarptautinių jėgų laukimo, bei sausumą ir iš vandens galėjo pulti sukilėlius. Tad dabar bereikia laukti kol tarptautinės pajėgos visgi įsikiš, bei žinoma svarbu bus kaip jie tą padarys. JT savo istorijoje dar neturėjo sėkmingos karinės intervencijos. Tampa, kad šįkart viskas būtu sėkminga svarbu yra netik, tarptautinių  pajėgų naikintuvų galingumas, bet ir kiek daug Libijos žmonių stos į kovą prieš Gadaffi, kad jis pasišalintų.

19/03/11 14:45 TAI PRASIDĖJO Al Ja Zeera blogas ką tik pranešė apie Prancūzų lėktuvus Libijos oro erdvėje. Kol kas jie tik žvalgosi ir bando tikrinti Gadaffi pažadą dėl ugnies nutraukimo. David Camerron neseniai išsakė labai griežtą pasakymą, kad atėjo laikas veikti.

19/03/11 16:38 Hillary Clinton spaudos konferencijoje teigia, kad tikslas yra tik apsaugoti civilius, o ne Gadaffi nuvertimas.   Šiuo metu vis dar šnekanti H.Clinton neneigia, kad yra sunku atsakyti į klausimus dėl Gadaffi ateities Libijoje ir sekančių veiksmų. Clinton taip pat sakė, kad tarp sąjungininkų, pasiruošusių padėti yra ir Lietuva.

20/03/11 00:00 AlmanaraMedia ka tik prieš minutę pranešė, kad mirė Gadafi sūnus Khames

21/03/11 15:27 Paskutnis atnaujinimas Jau trečia diena kaip sąjungininkai ir sukilėliai  galingai naikiną Gadaffio kariuomenę. Visi veiksmai geriausiai yra aprašyta Al jazeera bloge (nuoroda viršuje). Aš tik atkreipsiu dėmesį į tai, kad dar vakar Arabų Lyga, kuri visiškai nesinaudoja internetu ir su kuria susisiekt įmanoma tik telefonu, buvo paskelbesu, kad prieštarauja tokiai karinei intervencijai ir ne tai turėjo omenyje, kai rėmė JT saugumo tarybos rezoliuciją ir neskraidymo zonos paskelbimą. Tai yra tikrai įdomi detalė, nes būtent jų paramos dėka ir iniciatyva priimti tokią rezoliuciją paskatino Europos šalis, kaip Prancūzija ir JK drąsiai pasiruošti karinėms veiksmams. Arabų Lygos parama suteikė jiems kaip ir teisėtumą, kad tai nėra bandymas kurti antro Irako, o atsakymas į pačių Arabų pagalbos prašymą. Dabar praradę šios lygos paramą sąjungininkai vėl tampa agresoriais. Mano paties parama sąjungininkų veiksmams irgi nyksta ir štai dėl ko.

Pirma, pamenate tą lėktuvą kuris buvo pirmasis numuštas dar prieš Prancūzų lėktuvų įskridimą į Libijos teritoriją? Patys sukilėliai prisipažino, kad tai buvo jų lėktuvas ir jie per klaidą jį numušė. Tai, kiek po laiko parodo kaip galingai apsiginklavę yra šie “protestuotojai”. Dar prieš JT saugumo tarybos rezoliuciją, kai kurie JT pareigūnai akcentavo, kad Libijoje prasidėjo pilietinis karas. o pilietinis karas ir vyriausybės ginkluoti veiksmai prieš taikius protestuotojus yra du skirtingi dalykai. Pastaruoju atveju sąjungininkų veiksmai būtų buvę tik pagalba civiliams, bet pirmuoju atveju tai jau įsikišimas į pilietinį karą, tampant sąjungininku su viena iš pusių. Ir sprendžiant iš to, kaip sąjungininkai dabar atakuoją Gadaffio karines bazes įsikurusias toli nuo sukilėlių užimtų miestų, o netaip ir menkai ginkluoti sukilėliai sugeba prisidėti, darosi aišku, kad sitaucija labiau panašėja į pilietinio karo įsikišimą.

Aš dabar labiau remčiau sąjungininkus, jeigu jie būtų po rezoliucijos paskelbimo būtų pasiūlę sprendimą Gadaffiui ką daryti su ginkluotais sukilėliais. Nes, kaip ir rašiau iškart po rezoliucijos paskelbimo paaiškėjo, kad net Egiptas teikią ginklus šiems sukilėliams. Tad jų tikslas irgi yra aiškus – ginkluotu būdu, per jėgą pult Gadaffį ir taip jį nuversti. Ir naivu manyti, kad Gadaffi turėtų  sudėjęs rankų to laukti ir neatsakyt savo armija. Sąjungininkai iškart po to, kai Gadaffi paskelbė ugnies nutraukimą, to paties turėjo griežtai pareikalauti iš protestuotojų ir bandyt pasiekt taikų susitarimą tarp abiejų pusių. Tačiau patys sukilėliai net ligi šiol atsisako derėtis ir trokšta tik Gadaffio kraujo. Šiame pilietiniame kare jie būtų pralaimėję, nes buvo menkiau ginkluoti nei vyriausybės armija, bet tada jau kai liko tik dienos iki jų galutinio sutriuškinimo įsikišą sąjungininkai, subombarduoja Gadaffio armiją ir nutiesia jiems švarų ir apsaugotą kelią pribaigti ir išžudyt likusią Gadaffio armiją. Ar tokio sprendimo turėtų siekt, taiką pasaulyje turinti užtikrinti Jungtinės tautos? Ar tai neveidmainiška žinant, kad ir patys JK, JAV, be Prancūzijos atstovai į jėgos panaudojimą protestuose prieš jų šalių vyriausybę irgi atsakytų jėga, pasitelkdami valstybines pajėgas, kaip policija ar blogesniu atveju armiją? Greičiausiai tokie klausimai, kaip ir Irako invazijos pradžioje, nebus keliami, nes viskas vėl bus pateisinta tik dėl to, kad yra nuverčiamas diktatorius negerbęs žmogaus teisių.  Galbūt tai tiesa ir išties nereikėjo bandyt siekti rasti taikaus sprendimo tarp sukilėlių ir vyriausybes, bei jėga padėti nuversti Gadaffi. Galbūt. Bet į šitą klausimą jau turės atsakyt patys Libijos gyventojai ir istorija. Viskas turbūt būtų aišku dabar jei šią  revoliuciją būtų vykdę visi Libijos gyventojai ir savom jėgom nuvertę diktatorių, bet dabar kai dar didelė dalis Libijos palaiko Gadaffi kyla daug klausimų kaip pati Libija sugyvens su nauja bombomis laimėta demokratiją. jei gyvenimo kokybė, šia nafta turtingoje šalyje, po Gadaffio nuvertimo, tik smuks, neabejoju, kad viskas panašės į Afganistano ir Irako demokratijas, kurių niekas iš vietinių nemyli.

Tiesa, kaip viskas susiklostys dar nežinia, patį Gadaffi Amerika jau 30 metų bombarduoja, o jis išgyveno. Vis dėlto mano asmeninė nuomonė  ši savaitė jam yra paskutinė. Amerikai tai puiki proga pagaliau pribaigti seną priešą, o Prancūzijos ir Britanijos vadovams tai puiki proga pasikelti reitingus prieš biudžeto karpymais supykdytą tautą, pasirodant drąsiems lyderiams, kurie abejingai nestebėjo arabuose skriaudžiamus civilius ir padėjo jiems nuverst blogą valdžią.  Ir tokios progos nei vieni nei kiti neatsisakys.

Kad ir kaip viskas pasibaigtų, mes jau dabar galime kalbėti apie pasikeitusį pasaulį. Ir šis karinis konfliktas parodo trys svarbius pasaulio pokyčius. Pirma, kaip jau ir minėjau sustiprėjo Europos sąjungos vaidmuo tarptautinėje politikoje. Tiek “supranational” lygiu, kartu su Chaterine Ashton ir Herman van Rompuy, tiek ir “intergovernmentally” lygyje kartu su N.Sarkozy, bei D. Cameroon, buvo vykdoma ES užsieinio politikos siekis sustabdytį Gadaffi. Ir visi jie buvo aktyviai pastebėti užsienio žiniasklaidoje. Net drįsčiau ginčytis, kad labiau nei pats Barack Obama su Hillary Clinton.

Antras pasaulio pokytis yra žinoma pačios revoliucijos ir valdžių permainos troškimas Arabų Pasaulyje.  Kuriuos,  Tunise viešintis, Europos parlamento prezidentas JerzyBuzek sulygino su permainom Lenkijoje prieš Sovietų Sąjungos žlugimą.

Trečias ir man pačiam įdomiausias pasaulio pokytis yra tai, kaip socialinė žiniasklaida, su twitter, youtube ir blogais tampa daug svarbesnė šių konfliktų metu nei tradicinė žiniasklaida. Sukilėliai, Egipto, Libijos, Tuniso atvejais apie savo veiksmus pranešinėjo, viską koordinavo twitter pagalba.  Pamenate įrašė minėta pirmą numuštą lėktuvą, kuris vėliau paaiškėjo buvo pačių sukilėlių? Video, kuriame nufilmuotas jo nukritimas pirmiausia pasirodė youtube puslapyje, o vėliau tą patį video pertranslavo visi naujienų kanalai. Visus savo įvykius, nukautus šarvuočius, priešus, kamera fiksuojantys sukilėliai, vėliau nufilmuotą medžiagą talpina būtent youtube puslapyje.  Gal kai kurie iš ten esančių video yra gan žiaurūs, nes juose aiškiai matom kaip šaunama į žmones, lavonai ir kiti šokiruojantys vaizdai, bet faktas vienas – tai yra įrodymas, vykstančių įvykių ir sukilėliai labiau pasitiki šia socialinė žiniasklaida, nei tradicinėmis priemonėmis. Kita vertus jug ir tikslas yra tik paskleist informaciją visam pasauliui, o ne užsidirbti honorarus. O socialinė žiniasklaida tam dabar tinka idealiausiai ir tampa labiau lanksti, nei tradicinė. Tad ir nekeista, kad ji karaliauja informacijos kare per šį ir kitus konfliktus.

Tas pats liečia ir Lietuvos žiniasklaidą, aš pats šiame bloge ne tik pirmasis iš visos Lietuvos žiniasklaidos pranešiau apie JT saugumo tarybos rezoliuciją, bet ir pirmasis vakar vidurnaktį pranešiau, kad pasklido žinia dėl Gadaffio sūnaus mirties. Lietuvos žiniasklaidoje ši informacija atsirado net 16 valandų vėliau. Bei likau vieninteliu  iš visų Lietuvos žurnalistų, kuris paėmė interviu konflikto klausimu iš oficialaus tarptautinio politiko. Tą twitter pagalba, per kelias sekundės man pavyko padaryti su Europos parlamento prezidentu.

Žinoma didžioji dalis iš sovietmečio užsilikusių sustabarėjųsių  lietuviškų žurnalistų greičiau pasrpings savo naujienų agentūrų pranešimais, nei pripažins socialinės žiniasklaidos svarbą. Bei ir toliau ją visada, bei visose konkursuose ignoruos pasiteisindami, kad “siekia išlaikyti aukštus konkurso standartus”. Tebūnie, šios savaites įvykiai, man tik dar kartą įrodė, kad socialinė žiniasklaida globaliu mastu jau seniai padarė savo revoliuciją.

Įrašo tema:
Politika