Visos Login 2011 konferencijos temos per dvi savaites jau aprašytos ir įvertintos. Beliko apibendrinti vieną diskusiją, kurios tiesioginis „kaltininkas“ ir buvo jūsų Euroblogas – tai pirmosios dienos pavakare įvykęs pokalbis „Kaip Lietuvai patekti į interneto greitkelį“.

Diskusijoje dalyvavo Jurgita Žemaitytė iš EK Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos direktorato, dr. Kastytis Gečas iš Lietuvos inovacijų centro, „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs bei Domas Mituzas, dirbantis „Wikipedia“ ir „Facebook“ komandose.

Iš žmonių replikų vartant renginio leidinį su programa dar prieš diskusijai prasidedant galima buvo spėti, kad ne visiems aišku, apie ką ketiname kalbėti. Argi mes jau nesame greitkelyje? Turime bene sparčiausią šviesolaidį Europoje ir itin didelę mobiliojo ryšio skverbtį. Tegu pirmiau mus pasiveja kiti – tuomet ir kalbėsime…

Tačiau EK skaitmeninė dienotvarkė, kuri tarsi buvo šios diskusijos vedlys, kalba ne tik apie infrastruktūrą. Paties greitkelio negana – kažkas turi juo sėkmingai važiuoti, varžydamasis sumanumu, energija ir verslumu su pakeleiviais iš viso pasaulio. Nėra tokio „Lietuvos interneto“ – yra vienas didelis, bendras.

Įtrauktis. Turime apie milijoną Lietuvos žmonių internete, bet tai nėra didelis skaičius, jei lyginsime gyventojų dalį. Jei tikėsime, kad ateityje daugumą reikalų, pradedant e-valdžios ir e-demokratijos projektais ir baigiant darbu bei asmeniniais finansų, savišvietos, informacijos ir bendravimo dalykais, mes tvarkysime internete, tai turime būti suinteresuoti pasiekti visus. Tyrimai teigia, kad jau 2015-aisiais ES šalyse vos 10% darbo vietų bus tinkamos „neprisijungusiems“. Buvo laikas, kai į CV rašėme „Word, Excel“. Dabar nebeišsiversime be „interneto tarnybos, socialiniai įrankiai“.

Keletas citatų iš skaitmeninės darbotvarkės: „ Iki 2015 m. turi būti pasiekta, kad reguliariai internetu besinaudojančių žmonių padaugėtų nuo 60 iki 75 proc., o reguliariai internetu besinaudojančių pažeidžiamų asmenų – nuo 41 iki 60 proc. (Atskaitos rodikliai nustatyti remiantis 2009 m. duomenimis.)

Iki 2015 m. turi būti pasiekta, kad internetu niekada nesinaudojusių gyventojų sumažėtų dvigubai (iki 15 proc.). (Atskaitos rodiklis – 2009 m. internetu niekadanebuvo naudojęsi 30 proc. 16–74 m. amžiaus žmonių.“

Bendra rinka. Ganėtinai keista, kad materialių objektų pasaulyje Europa jau beveik turi bendrą rinką (su išlygomis, žinoma), tačiau internete Europa labiau primena išskaidytą žvaigždę, kurios spinduliai nusidriekia toli į Vakarus (JAV) ar, kiek mažiau, į Rytus (Rusija). ES šalių saitai internete silpni – ir ne vien dėl kalbų barjero. Storas painių teisinių ir licencinių aktų sluoksnis trukdo informacijai ir žinioms prasiskverbti iš vienos šalies į kitą, trukdo prekiauti materialiomis ir skaitmeninėmis prekėmis, kurti bendrus projektus vidaus ir užsienio rinkoms. Šioje srityje poslinkiai yra patys sudėtingiausi ir mažiausiai įtikėtini, nes yra pernelyg daug suinteresuotų uždaromis rinkomis, renkamais mokesčiais – visu dabartiniu „status quo“.

Inovacijos. Nors mokslo kūrybos ir inovacijų skatinimui tiek turtingesniais, tiek ir krizės metais skiriama lėšų (Vyriausybės ir ES), realiai palanki aplinka joms atsiranda tik tuomet, kai verslo kryptys ir poreikiai sutampa su švietimo sistemos galimybėmis ir bendru žmonių verslumu. Pastarąjį, atrodo, lengviausia būtų išjudinti, nes jis yra visa ko variklis. Parama gali būti vitaminas, bet inovatyvumą iš esmės lemia mokslo ir verslo santykiai – visa šalies ekonomikos sistema.

Viešosios paslaugos. Lietuvoje kasmet įvyksta bent kelios konferencijos ir seminarai, kuriuose giriamasi sukūrus naujas e-valdžios ir e-demokratijos sistemas. Kuriomis – taip ir norisi pridurti – niekas nesinaudoja… Efektyvumas išties yra labai mažas, tačiau tai po truputėlį pradeda keistis. Labiausiai ne dėl valdžios iniciatyvų, o dėl pačių žmonių (KąVeikiaValdžia arba Viešai.lt). Nors e-surašymo statistika (vėl tas milijonas!) nuteikė optimistiškai…

Tikiuosi, kad pavyko išdėstyti apie ką ir kodėl kalbėjome. O ką konkrečiai kalbėjome, netrukus visi nematę diskusijos galės pažiūrėti vaizdo įraše.