Teisė kvėpuoti tuo, kuo nori kvėpuoti

Šiandien skelbiame Jurgitos mintis apie Ispanijoje priimtą draudimą rūkyti ne tik viešo maitinimo įstaigose, bet ir viešose vietose.

Ferran (Flickr) nuotrauka

Įdomu, kiek rūkalių pasaulyje Naujųjų proga pasižadėjo mesti rūkyti? Gerai jiems – jie bent jau gali rinktis, gadinti savo sveikatą ar ne. Pavyzdžiui, aš pasirinkti galiu ne visada: karštą vasarą lauko kavinėje šalia prisės kas nors su cigarete ir kava, ar parke ant suoliuko „padūmoti“ – ir sudie, grynas ore. Todėl šią akimirką norėčiau gyventi Ispanijoje. Ne tik todėl kad galėčiau skinti apelsinus už neblogą atlyginimą, bet dar ir apsiginti nuo cigarečių dūmų: Ispanija priėmė vieną griežčiausių rūkymo kontrolės įstatymų ir uždraudė rūkyti ne tik baruose ar restoranuose, bet ir kai kuriose atvirose viešose vietose.

Griežtinti įstatymus, nukreiptus prieš rūkymą, Ispanija pradėjo 2006-aisiais, uždraudusi rūkymą darbe, tačiau leidusi kavinėms ir barams pasirinkti, ar leisti savo lankytojams rūkyti. Didieji restoranai ir barai buvo priversti įkurti nerūkančiųjų zonas, tačiau dauguma mažesnių verslininkų šio draudimo neįvedė, motyvuodami, žinoma, mažesniu pelnu.

Ispanija – nors ir griežčiausia, bet toli gražu ne pirmoji Europos šalis, kuri draudimais rūkyti stengiasi sumažinti rūkalių skaičių. Pirmoji iš visų Europos šalių buvo Airija, 2004 metais įvedusi draudimą rūkyti visose darbo vietose, taip pat smuklėse ir restoranuose, o pirmoji valstybė pasaulyje, uždraudusi rūkyti kavinėse ir baruose 2000 metais – Pietų Afrikos Respublika.

Daugiausiai rūkančių visoje Europos Sąjungoje turinti Graikija draudimą rūkyti viešose vietose įvedė tik praėjusių metų rudenį. Jos pavyzdžiu lapkritį pasekė ir Lenkija, uždraudusi rūkyti ir autobusų bei tramvajų stotelėse, geležinkelio ir autobusų stotyse ir kituose objektuose. Abi minėtos šalys taiko griežtas baudas už šių draudimų nesilaikymą.

Lietuva šioje srityje toli gražu nebe naujokė – rūkymo draudimas viešose vietos mūsų šalyje įvestas dar 2007-aisiais. Nors pradžioje buvo daug būgštavimų, kad „į kavines niekas neis“ ir panašių, nepabijosiu to žodžio, sapalionių, turbūt daugelis sutiks, jog daugelyje vietų įrengus rūkomuosius problema greitai išsisprendė ir jau po metų daugelis neįsivaizdavo, kaip anksčiau galėjome ramiai kramsnoti picą sėdėdami dūmų kamuolyje. Tolimesnis žingsnis, kurį žengė Lietuvos parlamentarai – uždrausti rūkyti lauko kavinėse, tačiau ši idėja palaikymo nesulaukė.

Atrodo, jog ginčas dėl rūkymo kontrolės tampa ne „leisti-drausti“, bet kaip ir kiek drausti. Europos komisija ruošia visai Europai bendrą draudimą rūkyti viešose vietose. Mat kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, iki šiol galima rūkyti, kol padavėjas neatneša maisto. Jau minėtoje Graikijoje draudimas rūkyti patyrė nesėkmę, nes patikrinimas atskleidė, jog 8 iš 10 barų šio įstatymo nesilaikė.

Komisija žada dar daugiau – sumažinti nikotino ir kitų toksinių medžiagų kiekį rūkaluose ir padaryti jų pakuotes kiek įmanoma nepatrauklesnes. Asmeniškai netikiu, kad mažiau reklamos (ar jos draudimas) ar murzini plaučiai ant cigarečių pakelio atbaidys tikrai norintį parūkyti, bet džiaugiuosi galimybe neteršti savo organizmo. Gal niekada ir nesėdėsiu parkelyje, kuriame niekas nerūko. Užtat žinosiu, kad problema ne tik egzistuoja, bet ir yra sprendžiama.