Skeptikų ketvirtadienis: Ar euras – svajonė, virstanti prievole?
mammal (Flickr) nuotrauka
Šiandien atrodo neįtikėtina, jog eurą įsivesti planavome dar prieš ketverius metus. Dabartinė prognozė – po kelerių metų. Tiesa, toks pats terminas galiojo ir Estijai, tačiau nuo sausio 1-osios joje jau įsigaliojo Europos Sąjungos valiuta. Tik neaišku, prie ko tai prives šalį, kai šis žingsnis su Baltijos šalių ekonomika, demokratija ir apsisprendimo teise. Juk mūsų kaimynai valiutą pakeitė esant didžiausiai bendrosios valiutos krizei per visą istoriją.
Remiantis tyrimais, didžioji dauguma estų yra ne tik prieš euro įvedimą, bet netgi norėtų ir referendumo. 2010-ųjų spalį euro įvedimą palaikė 34% šalies gyventojų, . Tačiau Estija, priešingai nei Danija ar Švedija (beje, vienintelės iš visų Europos šalių rengusios referendumą dėl euro) nesuteikė žmonėms galimybės pasisakyti. Įstodama į Europos Sąjungą šalis įsipareigoja įsivesti eurą – galbūt todėl valstybės narės nematė reikalo rengti referendumų?
Bet kuriuo atveju, be visų gėrybių, kurias žada euras, pradedant konkurencijos skatinimu ar pinigų keitimo mokesčio išnykimu, naujoji valiuta atneša ir ne tokius gerus pokyčius. Tiesa, lietuviškajame euro puslapyje galima , ir neįvardijami jokie neigiami aspektai. Žinoma, tokiame puslapyje jų gal ir nereikėtų tikėtis, bet nors kiek protingesniam žmogui aišku, kad valiutos keitimas gali duoti pačių įvairiausių rezultatų, ir toli gražu ne tik teigiamų.
Vienas jų – tai lito, kaip mūsų šalies nepriklausomybės simbolio, praradimas. Ir nors įvedus eurą, kainos iš pradžių atrodys mažos, bet juk daugiau nei trigubai sumažės ir atlyginimai. Prekių perkainavimas, verslo planų ir strategijų keitimas ir kitos pereinamojo laikotarpio išlaidos gali jaustis labiausiai. Svarbiausiu argumentu dėl nesijungimo į euro zoną galima laikyti pavojų, kad pinigų sąjunga gali ilgainiui peraugti į politinę sąjungą, kurioje bus suvienodinti mokesčiai ir . Taip išsipildytų visų Europos Sąjungos skeptikų, teigusių, kad išsilaisvinę iš vienos sąjungos, veržiamės į kitą, prognozės.
Viena vertus, visi svarstymai lyg ir beprasmiai – Lietuva jau stodama į Europos Sąjungą įsipareigojo įsivesti eurą. Kita vertus, visada naudinga žinoti, ko laukti ateityje ir galbūt nesiplėšyti dėl to, dėl ko nebuvo verta.
Tokių referendumų rezultatai ganėtinai prognozuojami – žmonės nemėgsta ar netgi bijo naujovių. Švedija su Danija puikus to pavyzdys.
Tiesa, tokių referendumų rezultatai gana nuspėjami. Tačiau vis dėlto, jie parodo oficialią visuomenės poziciją, kurios paisoma. Manau, kad tiek danai, tiek švedai patenkinti savo sprendimu ir, likę už euro zonos ribų, jie džiaugiasi nepatiriantys tokių ekonominių sunkumų kaip šalys, įsivedusios eurą.
Bijoti šitos naujovės yra netgi labai objektyvių priežasčių – augančios kainos, ypač tos, kurios pas mus pigesnės. Paprastam žmogui trumpalaikiam (kelių metų) kontekste tai nenaudinga. Dabartinė Euro krizė dar netgi išteisina tą savanaudiškumą – pasirodo ir ilgalaikėje perspektyvoje ne viskas rožėmis klota.
Šiaip tai turint fiksuotą kursą su EUR, mums nėra jokio reikalo skubėti – sąskaitas priimti galime bet kuria valiuta, išrašyti – tiek LTL, tiek EUR, todėl verslui tai netrukdo.