Šiukšlės ir rūšiavimas – ar verta stengtis?

Chio Restelli (Flickr) nuotrauka

Plastmasiniai buteliai – į vieną dėžę, stiklainėlis nuo medaus – į kitą, nebereikalingi popieriai – į trečią. Prisipažinsiu, skirtingos dėželės skirtingoms šiukšlėms sunkiai telpa spintelėje po kriaukle. Kaskart, keliaudama su keliais maišais šiukšlių spalvotų konteinerių link (visa laimė, kad jie nėra toli nuo namų), viliuosi, kad  nors kiek prisidedu prie aplinkos išsaugojimo. Nesitikiu pasiekti lygio, kai per metus pripildysiu tik vieną šiukšlių dėžę, bet nuo kažko pradėti juk reikia…

Pasaulis į šią problemą bando pažvelgti netradiciškai: kuria šiukšlių viešbučius ar ant sąvartyno stato parkus. Tačiau nemažai šalių imasi realią naudą nešančių veiksmų. Pavyzdžiui, Italija, daugiausiai Pietų Europoje sunaudojanti plastikinių maišelių, nuo šių metų prekybininkams juos apskritai uždraudė pardavinėti. Airijoje 2002 metais maišeliams buvo pritaikyta keliolikos euro centų rinkliava, per savaitę jų naudojimą sumažinusi 90 proc.

Europoje tikrai nusipelniusi šiuo atžvilgiu yra Šveicarija, kurios kiekviename prekybos centre galima rasti konteinerius, skirtus skirtingų rūšių stiklui. Kiekvienas šios šalies miestas kartą per mėnesį surenka  popierių – pradedant senais laikraščiais ir baigiant senomis telefono sąskaitomis ir dribsnių pakeliais. Tačiau tai ir dar daugybę dalykų šveicarai daro ne tik saugodami aplinką, kurioje gyvena. Ne mažesnis yra ir finansinis paskatinimas: už šiukšlių išmetimą reikia mokėti pinigus. Kiekvienas šiukšlių maišelis turi lipduką, kainuojantį bent eurą, taigi kuo mažiau šiukšlių išmeti, tuo mažiau ir sumoki.

Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Gal ir neblogai, kol nenutirpsta sniegas… O kai iš po jo pradeda lįsti mandarinų žievės, nuorūkos ir saldainių popieriukai, kyla klausimas net nė dėl rūšiavimo, o šiukšlinimo apskritai. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, visų rūšių šiukšlių surenkama apie 87 proc., nors ES įsipareigota surinkti iki 95 proc. Tiesa, tikslios statistikos apie atliekų surinkimą Lietuvoje nekaupia niekas, taigi teigti, kad problema egzistuoja, ir nemaža, faktinio pagrindimo kaip ir nėra…

Viešojoje erdvėje kyla kita diskusija šia tema – prielaida, ar tikrai tai, ką kruopščiai sudedame į skirtingus konteinerius, sąvartyne netampa viena didele šiukšlių krūva, turbūt atima dalies žmonių norą rūšiuoti šiukšles. O tai tik parodo, kad žmonėms labai trūksta informavimo apie rūšiavimą ir kas su tomis surūšiuotomis šiukšlėmis daroma. Aš bandžiau surasti tokios informacijos – nepavyko. Užtat radau, kaip pačiai pasigaminti popierių!

Prisipažinsiu, visai nesvajoju pusės daiktų laikyti kartoninėse dėžėse, o savo kaktusą pasodinti ne dailiame vazonėlyje, bet nukirptame sulčių pakelyje. Nemanau, kad būtina kardinaliai keisti gyvenimo būdą ir eiti gyventi į mišką tam, kad neterščiau aplinkos. Tiesiog norisi turėti ją malonią. Kad vienintelis baltame peizaže išryškėjantis dalykas būtų žalias, geltonas ir mėlynas konteineriai.