Wikileaks: kuo pasibaigs teisė žinoti?

Dalijamės mūsų svečio – Juliaus B. – mintimis apie Wikileaks atvejo padarinius.

Pixelwhip (Flickr) nuotrauka

Niekam nežinomas prieš trejus metus įkurtas Wikileaks portalas per naktį tapo įžymiu, jo įkūrėjas Julian‘as Assange‘as populiarumu turbūt jau lenkia Obamą, šiek tiek primirštą, bet vis dar medžiojamą Bin Ladeną ir ekscentriškąją Lady Gagą. Viso pasaulio žiniasklaida džiūgauja, nes viešinamos ir kontraversiškos informacijos turi kokiems metams į priekį. Tačiau visuomenė tokios euforijos nejaučia, nes, kartu su palaipsniu atskleidžiamais dokumentais, kyla ir vis daugiau diskusijų ne tik apie politikos skaidrumą (gal sąvoka „skaidri politika“ apskritai neegzistuoja?), bet ir žiniasklaidos vertybes ir funkcijas.

Didžioji pasaulio dalis palaiko Wikileaks ir jos įkūrėją – esą jų poelgis yra tik atsakas į iškreiptą demokratiją, valdžios, verslo ir žiniasklaidos bendradarbiavimą, kurio būti neturėtų. Jau atsirado ir pasekėjų, įkūrusių europietiškąjį puslapį Brusselsleaks.com. Tiesa, ši svetainė tik tikrins iš Briuselio gaunamus  dokumentus ir perduos juos žiniasklaidos priemonėms, pati jų nepublikuodama. Bet kuriuo atveju, tiek žiniasklaidą, tiek visuomenę yra užvaldžiusi idėja žinoti viską. Juk tarp tų tūkstančių paviešintų dokumentų nemažai yra ir neturinčių didelės svarbos. Tokie pasisakymai, kaip kad ES nebetiki karinės misijos sėkme Afganistane, ar kad Angela Merkel vaizduojama kaip lyderė, vargu, ar turi kokios realios reikšmės, tačiau gali padaryti nemenką žalą šalių santykiams.

ES pareigūnai jau įvardija konkrečius Wikileaks padarinius užsienio politikai. Tai naujos investicijos į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) saugumą, gerų ES santykių su JAV praradimas ir padidėjusi įtampa Vidurio Rytuose. Nemaži pokyčiai, ar ne? Juo labiau, kai sudaromas įspūdis, kad tokį sukrėtimą įvykdė vienas žmogus – J. Assange‘as. Keista, kad viešojoje erdvėje nevyksta diskusija, ar jis yra iš tiesų vienintelis kaltas dėl šios situacijos, o galbūt Wikileaks įkūrėjas yra tik paradinis asmuo, už kurio slepiasi kažkas daugiau…

Daug mažiau dėmesio šioje istorijoje susilaukia vienintelis įtariamasis nutekinus informaciją – JAV kareivis, kuriam, įrodžius kaltinimus, grėstų 52 metai bausmės. Apie jo elgesio motyvus, santykį su J. Assange‘u niekas nekalba ar bent jau kalba daug mažiau, nei, pavyzdžiui, apie Wikileaks įkūrėjui metamus kaltinimus išprievartavimu ir iš to sekančius išbandymus Europos teisingumo sistemai.

Įdomu, kuo baigsis visa ši istorija. Dar viena premija J. Assange‘ui, kuris jau yra „Index of Censorship“ premijos už žodžio laisvę, žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ Žiniasklaidos premijos už neteisminių nužudymų atskleidimą Kenijoje savininkas, šiemet dar ir apdovanotas Sam Adams premija už principingumą? Padidėjusia žiniasklaidos įtaka? Karu? O gal viskas tiesiog tekės sava vaga, nes priprasime kasdien išgirsti, kuri šalis turi atominę bombą ar naują kaltinimą J. Assange‘ui.