Skeptikų ketvirtadienis: Šventė be alkoholio – ne šventė?

Paulo Rodrigues UK (Flickr) nuotrauka

Kalėdų išvakarėse nuėjus į bažnyčią įsiminė kunigo sakyti žodžiai, jog žodis šventė yra kilęs nuo žodžio šventas. Pirmoji mintis – jog šie žodžiai visiškai nesusiję savo prasme. Taip, kaip dažnai suvokiama šventė – linksmybėmis be ribų ir alkoholiu – neturi nieko švento. Kad ir kiek žmonių tą naktį kartu su manimi buvo bažnyčioje, didžioji dalis Lietuvos šventes sutinka visai nešventai: esame ketvirti Europoje pagal alkoholio vartojimą. Lietuva kartu su kaimynais latviais, estais, ukrainiečiais, baltarusiais įtraukta į aukščiausios rizikos šalių grupę.

Nors po šv. Kalėdų praėjo jau kone savaitė, kas rytą eidama į darbą sutinku bent vieną gerai pašventusį. Vienam šįryt netgi kviečiau taksi. Pagailo žmogaus – sušalęs jis beldėsi į nebedirbančios kavinės duris. Ir tokie atvejai, deja, ne retenybė.

Sociologės Ilonos Tamutienės atliktas tyrimas parodė, jog Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria nesaikingo alkoholio vartojimo įpročių paplitimu. Nors geriančių alkoholinius gėrimus Lietuvoje yra mažiau nei Estijoje ir Latvijoje, tačiau lietuviai vienu metu alkoholio išgeria kur kas daugiau nei kaimynai.

Remiantis 2006 metų Eurobarometro tyrimais apie ES šalių gyventojų požiūrį į alkoholį, tik 14 proc. Lietuvos gyventojų (nuo 15 metų) prisipažino visiškai negėrę per pastaruosius metus. Mažiau nevartojusių alkoholio tarp 25 ES šalių buvo tik Švedijoje (12 proc.), Nyderlanduose (10 proc.) ir Danijoje (7 proc.). Daugiausia nevartojusių alkoholio per pastaruosius 12 mėnesių buvo Italijoje – net 40 proc. apklaustųjų.

Europa apskritai yra daugiausiai alkoholio vartojantis pasaulio regionas – vienam žmogui mūsų žemyne tenka 11 litrų gryno alkoholio. Nors daugiau geria vyriškos giminės atstovai, moterų alkoholio vartojimas taip pat kelia susirūpinamą: būdamos nėščios alkoholį vartoja nuo 25% iki 50% europiečių moterų. Kita rizikos grupė – paaugliai, kurie vidutiniškai alkoholį pirmą kartą pavartoja būdami 12 metų, o prisigeria – būdami 14. Lietuvoje alkoholikų amžius apskritai jaunėja – pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro medikės Astos Razmienės, šiemet medikams jau teko vaduoti apsinuodijusią alkoholiu 10 metų mergaitę.

Tiesa, mes ne vieninteliai, kurie kenčia nuo alkoholizmo rykštės. Prieš keletą metų atliktas tyrimas įrodė, jog nuo 90 metų pradžios iki dabar Didžiojoje Britanijoje moteriškosios lyties alkoholio aukų skaičius padidėjo dvigubai. Nors Airijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje alkoholio suvartojimas vienam žmogui yra didesnis nei Anglijoje, žmonių nuo alkoholio čia miršta mažiau.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų nuomone, gerti skatina liberali mokesčių politika alkoholinių gėrimų atžvilgiu. Dėl to gėrimai daugelyje Europos šalių tapo pigesni ir prieinamesni. Alkoholio pramonės privatizavimas, nepakankamai kontroliuojama juodoji rinka, nevaržoma alkoholio reklama – priežastys, turinčios įtakos, kad daugiau vartojama stiprių svaigiųjų gėrimų. Ir ne tik stiprių. Nauji alkoholiniai gėrimai pristatomi kaip neatsiejama jaunimo pasilinksminimų dalis. Sidrai, alkoholiniai kokteiliai reklamuojami itin patraukliai.

PSO kovojant su vis platesnį mastą įgaunančiu alkoholizmu efektyviomis laiko moksliškai pagrįstas alkoholio politikos priemones – gėrimų kainų kėlimą, reklamos, alkoholio pardavimo dienų ir valandų ribojimą, gėrimais prekiaujančių parduotuvių tinklo retinimą.

Kol kas Lietuva, matyt, nesuinteresuota vykdyti griežtą ir aiškią politiką šiuo atžvilgiu. Gal todėl jokios šventės neįsivaizduojame ne be geros kompanijos ar įdomios veiklos, o be butelio. Todėl artėjant Naujiesiems linkiu, kad keliama šampano taurė būtų tik simbolinė, o ne privalomas šventės dalyvis. Gražių ateinančių metų!