Pasiskolinkime Naujuosius iš kaimynų?
Išlydėjus Kalėdų senelį ir pasidžiaugus viena gražiausių žiemos švenčių, artėja kita – Naujieji metai. Dažnam mūsų iškyla dilema, kaip sutikti Naujuosius: norisi kažko naujo, ypatingo, dar nebandyto. Kažkas keliauja į operą, kažkas šėlsta klube, kažkas skrenda į šiltus kraštus, o kaip Naujuosius pasitinka kitos Europos šalys?
Vieni iš artimiausių kaimynų – estai – tiki, kad Naujųjų dieną reikia valgyti 7, 9 ar net 12 (laimingi skaičiai estams) kartų – tai užtikrina, jog maisto bus pakankamai visus ateinančius metus. Tas, kas valgys septynis kartus, ateinančiais metais turės septynių vyrų stiprybės.
Per Naujuosius maistui didelę reikšmę teikia ir kitos tautos. gausia puota su blyneliais, žąsų kepenėlių paštetu ir šampanu. Italų Naujųjų sutikimas neapsieina be patiekalų, simbolizuojančių tam tikrą gerovę: lęšiai užtikrina pinigus ir sėkmę, kiauliena – turtus visose gyvenimo srityse. 12 vynuogių kiekvienai sekundei artėjant prie vidurnakčio. Tikima, jog kiekviena vynuogė neša sėkmę kiekvienam metų mėnesiui.
Nors burtai lietuviams labiausiai siejasi su Kūčiomis, kitose Europos tautose jie populiarūs ir Naujųjų išvakarėse. Suomiai ateitį spėja įmesdami lydytą skardinę į vandenį ir bandydami atspėti, kokia figūra vandenyje išsiliejo ir ką ji galėtų reikšti. Širdies ar žiedo forma reiškia vestuves, laivas – keliones, o kiaulė – maisto gausą. Vokiečiai buria tuo pačiu būdu, tik prieš tai dar užduodamas konkretus klausimas, į kurį išsiliejusi forma turėtų atsakyti.
Vardan kitų metų gerovės žmonės negaili nei senų daiktų, nei savęs. Danai susikaupusius senus indus per slenksčius mėto draugams ir artimiesiems – mat tikima, jog rasti daug sudaužytų indų prie įėjimo į namus simbolizuoja didelį draugų ratą ir gerus santykius. Pietinėje Italijos dalyje gyvenantys vietiniai mėto pro langus senus nereikalingus daiktus, taip pasiruošdami Naujiesiems. Bene drąsiausi atrodo olandai, kurie vardan sėkmės nebijo pirmąją naujų metų dieną išsimaudyti ledinėje Šiaurės jūroje. Galbūt drąsos jiems suteikia likeris, mat paskutinę metų dieną olandai lanko draugus ir šeimą, o vyrai kiekvienuose apsilankytuose namuose turi išlenkti po likerio taurelę. Šią dieną taip pat deginamos Kalėdų eglutės ir valgomos spurgos, mat tikima, jog viskas, kas yra žiedo formos, neša sėkmę.
Egzistuoja ir visoje Europoje populiarių tradicijų bei prietarų. Vienas jų – kad pirmasis Naujaisiais metais įžengiantis pro duris turėtų būti . Šviesiaplaukis simbolizuoja vikingus, kurie laikomi nelaimių, o ne sėkmės nešėjais. Taigi juodaplaukis vyras su savimi turėtų neštis dovaną, pavyzdžiui, monetą – klestėjimui, duoną – maistui, druską – skoniui suteikti ar viskį – atnešti gerų linkėjimų. Vyriškis gali būti tų namų gyventojas, tačiau negali būti juose mažiausiai valandą iki vidurnakčio – kitaip jis neatneš sėkmės!
Sakoma, kad kaip sutiksi Naujuosius, tokie bus ir visi ateinantys metai. Tad pasistengti verta, kad dvylikos dūžių sutikimą būtų smagu prisiminti visus metus, o įžengęs juodaplaukis ar suvalgytos spurgos iš tiesų atneštų tikėjimą, jog kiti metai bus šviesesni, geresni ir sėkmingesni.

Prašau nuorodos į šaltinį apie danų tradicijas – du metus čia gyvenu, bet nieko panašaus neteko matyti nei pietinėj, nei šiaurinėj daly.
O šiaip tai visos šios tradicijos labai primena pagoniškas apeigas (Kūčias). Juk Kalėdos ir yra tikrieji naujieji metai, kai dienos vėl ima ilgėti
Aihara, info yra iš šio šaltinio: . Bet žinai, kaip būna su tradicijomis – juk ir mes patys tikrai ne visų ir ne visada jų laikomės
Panašu, kad apie šaltinių patikimumą jūsų niekas nemokė
Visiškai to paties galėčiau paklausti ir to blog’o, ir jie turbūt pateiktų nuorodas į dar mažiau patikimus šaltinius.
Tai nėra vienintelis šaltinis, rašantis apie tokias tradicijas Danijoje, tad galbūt nereikėtų taip abejoti.
Nėra vienintelis šaltinis
) patikrinau – net neaišku, kas ir kada paleido tokią antį, bet akivaizdu, kad kopijuoja tą patį tekstą vieni nuo kitų, ir nei vienas puslapis net nekvepia rimtumu. Tuo tarpu pačiai neteko nei matyti, nei girdėti apie tokias tradicijas, ir daniškuose puslapiuose apie tai irgi neužsimenama.