Kiek uždirbtume nešvęsdami?
masterkev09 (Flickr) nuotrauka
Jau šiemet stosime į vieną eilę su kitomis 11 Europos Sąjungos šalių (kaimynais latviais ir estais, švedais, suomiais ir kitais) ir aguonų pieno bei silkių pataluose gamybai galėsime skirti visą Kūčių dieną. Kalėdų išvakares patvirtinus kaip šventinę nedarbo dieną, šventinių dienų per metus (Europos Sąjungos valstybių šventinių dienų ).
Tokią šventinių dienų „prabangą“ turi ir Malta, Kipras bei Slovakija, o 16 šventinių dienų per metus džiaugiasi Portugalija, San Marinas ir Švedija. „Skurdžiausios“ šiuo klausimu yra Ispanija ir Didžioji Britanija, turinčios kone dvigubai mažiau – 8 nedarbo dienas per metus.
Kaip eilinis pilietis, aš, žinoma, džiaugiuosi, jog gyvenu valstybėje, kuri stovi daugiausiai švenčiančiųjų sąrašo pradžioje. Dar labiau džiaugiuosi, kad Kūčių vakarą nereikės skubėti šimtus kilometrų, kad spėčiau grįžti namo. Bala nematė tų , kuriuos valstybei kainuoja viena nedarbo diena…
Kita vertus, paskaičiavus, kiek sutaupytume, jei, pavyzdžiui, šventinių dienų išvis neturėtume, milijardinė suma atrodo įspūdingai. 5 250 000 000 litų – už tiek gali padengti visą švietimo ar sveikatos apsaugos sritį, kuriai ateinančiais metais iš valstybės biudžeto. Už 5 milijardus dar galima , suremontuoti ar nusipirkti – kiekvienam pagal skonį ir poreikius.
Žinoma, visi skaičiavimai – visiškai preliminarūs, juk diena dienai nelygi, o ir neturėti šventinių dienų – nei teisinga, nei realu, bet diskusija dėl Kūčių iškėlė kitą gerą klausimą: kiek būtinos yra dabar švenčiamos šventės? Ar tikrai privaloma nedarbo diena švenčiant, pavyzdžiui, Žolinę? Tegu nesupyksta religingoji Lietuvos dalis, bet per visus savo nugyventus metus gimtojoje Lietuvoje nesu matęs ir nesuprantu, kaip šita šventė yra švenčiama. Lygiai kaip ir Joninės, nedarbo diena tapusios kone televizijos dėka, tarsi šokinėjimui per laužą ir vainikų pynimui mums tikrai reikia visos dienos ir ne mažiau. Net ir taip vertinama Pasaulinė darbo diena, gegužės pirmoji – kad ir kaip bediskutuotumėm, paradoksalu, kad per ją dirbti nereikia. Čia galėtų kilti ir kita diskusija – kaip mes suprantame šventimą, pagarbą, kurią jaučiam šventėms ir ar tikrai šiems veiksmams atlikti ar jausmams išreikšti mums reikalinga nedarbo diena.
Grynai praktiškai mąstant, manau reikėtų panaikinti panaikinti kovo 11 (nes vis tiek Velykos ne už ilgo), gegužės 1 ir liepos 6 – tuomet likusios daugiau-mažiau tolygiai pasiskirsto per visus metus.
Darbo dieną nedirbti atrodo kvaila, o nepriklausomybės dienos užtektų ir 1 – manau dauguma žmonių neskiria kovo 11 ir vasario 16 progų, o Mindaugo karūnavimo diena – na čia man panaši istorija į Valdovų Rūmus – niekaip nebuvo įdomu kelis šimtus metų, ir kai jau turėtų neberūpėti visiškai niekam, atsiranda koks krienas.
Aišku galima ir toliau laisvadieniais džiaugtis žiemą, o vasarą dirbti ir panaikinti pvz tas pačias Jonines ir Žolines, bent jau kokius 40-50 metų, kol išmirs visi krienai, o tada pradėti švęsti