Alaskan Dude (Flickr) nuotrauka

Europos Sąjungos biudžeto priežiūros griežtinimas, rašo britų The Guardian, yra geras dalykas, tačiau ne toks svarbus, kaip Turkijos narystės ES klausimas. Komentatorius Martin Kettle klausia, ar Europai nerūpi jaunos darbo jėgos stygius, patikimas dujų ir energijos tiekimas bei saugumas dėl potencialių Irano ar Rusijos grėsmių?

Turkijos vaidmuo NATO organizacijoje nenuneigiamas. Šalis labai sparčiai auga ekonomiškai ir vis labiau bado akis kaip kontrastas skolų ir korupcijos kamuojamai Graikijai, ES narei. Turkija yra tiltas tarp Europos ir Artimųjų Rytų, galintis labai padidinti ES įtaką regionui ir gal būt padėti išspręsti didesnius jo konfliktus.

Tačiau jei ekonomiškai, demografiškai ir geopolitiškai Turkija yra labai geidžiama išplėstoje Europos Sąjungoje, tai žmogaus teisių, spaudos laisvės ir kai kurių istorinių konfliktų kontekste ši šalis tebėra nepriimtina daugeliui dabartinių ES narių. Nepripažintas genocidas Armėnijoje, neišspręstas kurdų klausimas, beveik nejudančios iš mirties taško derybos dėl padalinto Kipro – vos vienos iš šių problemų pakaktų, kad kuri dabartinė ES šalis protestuotų prieš Turkijos narystę sąjungoje, o kai tokių gilių žaizdų yra ne viena?

Žinoma, tam tikras slenkstis yra ir religija ar baimė dėl imigracijos į Vakarų Europos šalis, tačiau šiuos dalykus atsveria praktiškesni veržlios ekonomikos privalumai. Jei Turkija iš tiesų nori į ES, tai jai reikia siūlyti kompromisų, nemažai kompromisų, ypač politinių ir vidaus valdymo. Jei ES reikia Turkijos, tai tuos kompromisus reikėtų priimti nereikalaujant naujų. Galų gale, ir pačios ES valstybių kieme ne visiška tvarka, lygybė ir gerovė…

Įrašo tema:
Bendra, Politika