Benamiai – gatvėje, bet ne namuose ar įstatymuose
Jamesfischer (Flickr) nuotrauka
Marijono Mikutavičiaus himnas “Trys milijonai” galėtų skambėti ne tik per kiekvienas krepšinio rungtynes. Jį galėtų traukti kiekviena Europos gatvė, kurios grindinį, suoliuką ar medžio pavėsį dalis žmonių vadina namais. Ispanijoje įsikūrusios su socialine atskirtimi kovojančios organizacijos šių metų tyrimo duomenimis, visoje Europoje yra tiek benamių, kiek Lietuvoje – gyventojų.
Prieš keletą metų gyventojų surašymo metu buvo nustatyta, jog mūsų šalyje benamių , tačiau į šį skaičių nepatenka žmonės, apsistojantys nakvynės namuose, o tik pavieniai asmenys, nakvoję po atviru dangumi. Tiesa, iškilus klausimui, kas konkrečiai laikoma benamiu, atsakymo galite lengvai ir nerasti. Kad ir kaip keistai tai atrodytų, bet Lietuvos Respublikos įstatymai apibrėžia tik benamio gyvūno sąvoką, bet ne žmogaus. Matyt, iki šiol ši sąvoka nebuvo reikalinga.
Besibaigiant Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metams, keista, kad mes net negalime įvardyti, kas yra benamis. Turbūt, kol tokios sąvokos neturime, apie kovą su ja neverta net kalbėti (nors kovai su skurdu ir socialine atskirtimi įvairiems projektams šiemet). Tik ar lengva Jums kasdien praeitį pro išmaldos ištiestą ranką, arba matyti, kaip vos padėjus šiukšlių maišą prie konteinerio kažkas puola jame ieškoti kuo užpildyti gurgiantį skrandį?
Žinoma, nelengva. Kaip ir nelengva rasti atsakymą į klausimą, kodėl vieni žmonės griebiasi paskutinio šiaudo, kad išgyventų, o kiti – butelio ir pietų iš konteinerio. Mąstant iš vienos pusės, juk tai žmogus renkasi, kaip jam gyventi. Mąstant iš kitos – ne visi pajėgūs pasipriešinti gyvenimui, kuris kartais nuveda ne ten, kur tikiesi.
Padėti tam, kuris tau smirda, negražiai atrodo ir dar negražiau elgiasi, gali ne kiekvienas. Na, ne visi mes gimę būti Motinomis Teresėmis. Liepti tuo rūpintis Valstybei – lengvabūdiška, kam jai rūpintis, jei nerūpi mums patiems? Gal dėl to ir „benamio“ įstatymuose iki šiol nėra. Taip ir lieka benamiai tiesiog gatvėje, priklausančioje visiems ir niekam.
Tutbūt benamystę užgožia ekonominė krizė (žiaurus anekdotas, bet benamiams turbūt krizė nelabai pasijuto…), mažesnės pensijos, netobula švietimo sistema ar atominė elektrinė. Ir galbūt tik joms nurimus, kažkas pastebės, kad šalia mūsų gyvena ir tie, kurie neturi kur vakare pareiti. Noriu pasakyti, ne tik pažiūrės, bet ir pamatys.
Natūrali atranka!
Tu man paaiškink, kaip galima padėti žmogui kuris už tavo tarkim pinigus (kuriais tu jam padėjai – davei pinigų) nusipirks samanės butelį? Kaip galima padėti žmonėms kurie nesiruošia sau padėti?
Esu padėjęs kelis kartus vienam žmogui. Nu toks ten ir padėjimas, bet vistiek. Bet ne Lietuvoje. Čia Ispanijoje kur dabar gyvenu. Yra mano mieste toks žmogėlis, benamis. Nepalyginsi su lietuviais benamiais ir juo. Apsirengęs kaip sakant žmoniškai (drabužiai kaip drabužiai, gal ir nėra labai švarus ir nauji, bet tvarkingi), susišukavęs, išsimaudęs (net nežinau kur
), nusiskutą kartą į pusmetį (matyt galimybės dažniau neleidžią). Tokiam ir padėti malonų, kai matai, kad jam tikrai kažkas yra, kad jis gatvei sėdi, galbūt verslas žlugo, galbūt nebeturi giminių ar ko.
Tokiam žmogui net prašyti pagalbos nereik, pats prieini ir pasiūlai kelis eurus, ar cigaretė.
O Lietuvoje, kiek kartų yra tekę matyti, kaip ateina tas skaitosi benamis į namus prašyti išmaldos. Mat valgyti neturi ir panašiai ir tu jam duodi ne pinigų, o valgyti. Ir matai, kaip jis išmeta poto visą tą maistą. Malonų tokiam padėti?