Howard Lake (Flickr) nuotrauka

Kiekvienais metais, kai Transparency International paskelbia savo pasaulinės korupcijos indekso skaičius, dalis vyriausybių kiek lengviau atsidūsta (tos, kurių rodiklis pagerėjo), kita dalis apsimeta, kad CPI yra nereikšmingas ir nesvarbus rodiklis.

Prie kurių šiemet mes? Prie truputėlį lengviau atsidususių – esame per patį vidurį su apvaliu penketu (10 yra geriausias galimas vertinimas, 0 – blogiausias). Jei laikysime, kad visos šalys, kurių CPI yra mažesnis už 5 yra labai korumpuotos, tai mes balansuojame ant pačios ribos. „Apačioje“ yra 3/4 pasaulio valstybių, „viršuje“ – lengvai nuspėjamos išsivysčiusios Vakarų šalys, Skandinavija, Japonija, Australija ir pan. Danijos, Naujosios Zelandijos ir Singapūro 9,3 balai iš mūsų pozicijos atrodo kaip kosmosas…

Žiūrim arčiau namų: kaip atrodo ES šalių rodikliai? (Vieta ES, pokytis, lyginant su 2009 m.)

Airija – 6 (nepakito)
Austrija – 7 (nepakito)
Belgija – 10 (nepakito)
Bulgarija – 26 (pablogėjo 0,2 punkto)
Čekija – 21 (pablogėjo 0,3 punkto)
Danija – 1 (nepakito)
Estija – 12 (pablogėjo 0,1 punkto)
Graikija – 27 (pablogėjo 0,3 punkto)
Ispanija – 15 (nepakito)
Italija – 24 (pablogėjo 0,4 punkto)
Jungtinė Karalystė – 9 (pablogėjo 0,1 punkto)
Kipras – 14 (pagerėjo 0,3 punkto)
Latvija – 22 (pablogėjo 0,2 punkto)
Lenkija – 18 (pagerėjo 0,3 punkto)
Lietuva – 19 (pagerėjo 0,1 punkto)
Liuksemburgas – 5 (pagerėjo 0,3 punkto)
Malta – 17 (pagerėjo 0,4 punkto)
Nyderlandai – 4 (pablogėjo 0,1 punkto)
Portugalija – 16 (pagerėjo 0,2 punkto)
Prancūzija – 11 (pablogėjo 0,1 punkto)
Rumunija – 25 (pablogėjo 0,1 punkto)
Slovakija – 23 (pablogėjo 0,2 punkto)
Slovėnija – 13 (pagerėjo 0,2 punkto)
Suomija – 2 (pagerėjo 0,3 punkto)
Švedija – 3 (nepakito)
Vengrija – 20 (pablogėjo 0,4 punkto)
Vokietija – 8 (pablogėjo 0,1 punkto)

Taigi esame paskutinio trečdalio lyderiai, jei ką nors tai guodžia. Galime didžiuotis prieš graikus, nors jei paskaitysime, kas Graikijoje yra liūdniausia, tai atrasime kažkur labai girdėtas sritis: vaistų pramonę ir viešuosius pirkimus (valstybės užsakymus).

Korupcija tikriausiai yra didžiausia yda, kurią gali turėti taiki, demokratiška valstybė. Ji atbaido padorius žmones nuo noro dalyvauti valstybės valdyme („švarus iš balos nekelsi“), žlugdo smulkų ir vidutinį verslą (tik monopolijos turi pinigų apmokėti korumpuotų valdininkų godumą), skatina išlaikytinių mentalitetą (jie ten turi iki soties, galėtų pasidalinti ir su manimi).

Žavu, kad kai kurie politikai, nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos nepraranda entuziazmo siekti didesnio skaidrumo ir viešumo – vienintelių realių įrankių, kovojant su korupcija, bet šiandien aš dar nejaučiu, kad esame iš esmės pasikeitę į gerąją pusę. Kartais netgi atvirkščiai – mūsų verslininkų „konkurencinis pranašumas“ yra tai, kad jie sugeba investuoti ir daryti verslą „pažįstamais metodais“ kaimyninėje Baltarusijoje ar Rusijoje. Tai, kas gerai veikia ten, tebeveikia ir namuose.

Kada žinosiu, kad palengvėjo ir be Transparency International? Tuomet, kai kartą rinkęs į valdžią, atrodo, padorų žmogų ir po 4 metų galėsiu už jį balsuoti be dvejonių. Kai guldamas į ligoninę operacijai ar kokiai kitai procedūrai žinosiu, kad socialinis draudimas yra visiškai pakankamas jaustis saugiai ir užtikrintai. Kai sumanęs kokią nors verslo idėją, drąsiai jos imsiuos, negalvodamas apie atskirą buhalterijos skyrelį „tinkamoms sąlygoms užtikrinti“. Bus taip kada nors?

Įrašo tema:
Bendra, Ekonomika / Verslas, Politika