Skeptikų ketvirtadienis: kas suras naujiesiems nebepensininkams darbo?
Looking4poetry (Flickr) nuotrauka
Šiomis dienomis daugelyje Europos šalių vykstantys dirbančiųjų protestai prieš vyriausybių pradedamas „diržo suveržimo“ priemones atrodo kaip dar viena nepasitenkinimo ekonomine politika ir krizės padariniais banga, tačiau labiau įsigilinus į valdžios veiksmų planus kyla klausimas, ar tikrai pasirinktos priemonės yra gerai apgalvotos. Ar socialinių išmokų biudžeto mažinimas ir pensijinio amžiaus nukėlimas, pavyzdžiui, nėra trumpalaikio efekto siekimas ateityje turėsiantis labai skaudžių pasekmių?
Protestuotojų ir streikuotojų šūkiai garsūs ir nirtūs, bet tai nereiškia, kad juose nėra gelmės. Imkime, pavyzdžiui, socialines išmokas. Neseniai . Pagal juos išeitų, kad kas dešimtas Lietuvos gyventojas yra remiamas vien šioje srityje. Ar tiek pašalpų reikia? Ne, nereikia – dalis jas gaunančių tikrai neatitiktų šalpos reikalingumo patikrinimo pagal griežtesnius kriterijus. Tačiau sumažinus paramos vaikų auginimui biudžetą šelpiamųjų skaičius nepakistų, sumažėtų tik gaunamos paramos suma. Tie, kam ji iš tikrųjų reikalinga, labai skaudžiai nukentėtų vien todėl, kad vyriausybė vengia imtis efektyvesnio ir sąžiningesnio administravimo, problemą spręsdama lengviausiomis (tegu ir ne populiariausiomis) priemonėmis.
Tačiau visų kitų išmokų mažinimas nublanksta prieš planus didinti pensijinį amžių. „EUobserver“ cituoja Prancūzijos valdžios planus . Grynai statistiškai šis žingsnis galėtų būti grindžiamas – prancūzai gyvena maždaug 7 metus ilgiau nei žmonės Lietuvoje. Bet pensijos amžiaus didinimas bet kurioje valstybėje yra ne tik rūpesčio senoliais patikėjimas Dievui (po kiekvienos tokios reformos vis didesnė dalis žmonių pagal amžių apskritai nesulaukia grąžos iš visą gyvenimą mokėtų mokesčių) – jis sukelia visą grandinę kitų problemų, apie kurių sprendimą dar niekur neteko girdėti. Pagrindinė jų – ką ir kaip dirbs tie naujieji „nebepensininkai“?
Turėkime galvoje, kad po reformų Europos darbo jėga smarkiai pasens. Net jei visa ji būtų sėkmingai įdarbinta, kaip ji varžysis su JAV, Rytų Azijos, Lotynų Amerikos konkurentėmis? Demografinis gyventojų „senėjimas“ nėra vien Europos problema, tačiau Europoje ji yra gerokai aštresnė nei kituose regionuose. Šiandienos verslas nėra pritaikytas „pasenti“ 5 ar 10-čia metų – atvirkščiai, darbdaviai labai stipriai diskriminuoja darbuotojus pagal amžių, darbo skelbimuose nurodydami kandidato amžiaus limitą – dažnai vos 40 metų. Rimčiausia senyvo amžiaus žmonių problema po sveikatos būklės yra kaip tik darbo stygius arba labai prastos darbo sąlygos (atlyginimas, krūvis, darbo pobūdis). Ar kas nors gali tikėtis, kad privatus verslas staiga ims ir pasiryš kasmet įdarbinti tūkstančius (ar milijonus, jei visoje Europoje) „buvusių pensininkų“? Taip tikrai nebus, net jei vyriausybės skatins senjorų įdarbinimą. Reikia pripažinti, kad daugelyje darbo sričių senas žmogus negali atlikti tiek pat taip pat intensyviai kaip jaunas žmogus. Sumažėjęs judrumas, energijos stoka, sveikatos problemos ir dažnesnės prastovos dėl ligų, pakitusi judesių koordinacija, regos sutrikimai – visa tai yra objektyvūs veiksniai, net jei mes labai intensyviai bandytume didinti vyriausio amžiaus žmonių užimtumą.
Tai kas tuomet įdarbins senolius? Viešasis sektorius? Teoriškai tikriausiai įmanoma sukurti tokią tvarką, kad į viešojo sektoriaus darbo vietas, tarkime, būtų priimami tik 50-ies metų sulaukę piliečiai. Bet kaip tai atsilieptų visam ūkio sektoriaus efektyvumui? Ir ar tai nebūtų tų pačių dėl pensijinio amžiaus nukėlimo sutaupytų lėšų perskirstymas daug blogesniu būdu? O juk yra ir dar blogesnis – nekurti darbo vietų senjorams ir „nusavintas“ pensijas tiesiog išmokėti nedarbo pašalpų pavidalu. Taip veikiausiai ir bus: niekas priešpensijinio amžiaus žmonėms darbo nepasiūlys, valstybė turės rekordinius nedarbo rodiklius, o žmonės bus pažeminti, nes visą darbingą amžių pradirbę visuomenei naudingą darbą, gyvenimo pabaigoje jie ne išeis užtarnauto poilsio, o bus priversti kreiptis į valstybę su ištiesta ranka…
Tokia tvarka turės pasekmių ir jaunesnei, darbingai visuomenės daliai. Juk ji nėra izoliuota – puikiai mato dabartines senyvo amžiaus žmonių užimtumo perspektyvas ir daro išvadas. Šiandieninės išvados skatina emigraciją, nes pensija, tegu ir gerokai atidėta, svetur ko gero bus didesnė nei Lietuvoje. Nesinorėtų dramatizuoti vadinant tai katastrofa, bet kitos klišės, uždelsto veikimo bombos, tikriausiai neišvengsime. Skubotas Europos vyriausybių sprendimas didinti pensijinį amžių neradus atsakymo į šio teksto antraštėje parašytą klausimą atrodo kaip karštligiškas, labai neapgalvotas veiksmas. Čia man – kitiems jis gali atrodyti kaip ciniškas problemų nukėlimas ateities kartoms…
Visiška tiesa, gerai, jeigu keli iš tu tuojau turėjusiu tapti pensininkų turėjo darbą, bent kažkokį, tai galbūt, bent neatleis iš jo žmogaus.
Taip, bet pasakykit/patarkit ką daryt, kad to išvengt? Šalių biudžetai kiauri, valstybių skolos didelės, o mokytojams, policininkams, gaisrininkams, daktarams ir daugybei kitų žmonių algas juk reikia mokėt, o kur dar pensininkai su savo pensijom? Aš stebiuos tais protestais žmonių, nes manau kiekvienas turi suprast, kad biudžetas yra kaip kiekvieno piniginė – yra pinigų perku Iphone/Ipad ar dar ką, jei pinigų nėra – galvoju apie maistą. Rėžt atlyginimus visiems aukščiau išvardintiems asmenims nesinori, nes vėl bus protestai ir nukentės visi piliečiai, o kas pensininkams? Jie gyvent kur turi, paskolų nėra, jei neras darbo bent valstybei nekainuos, o jei dar vienas kitas numirs iki tos pensijos – atliks pinigų biudžete.