Kaip apsidrausti nuo nevykdomų skrydžių?

Simon Grubb (Flickr) nuotrauka

Lietuvai lemtingai nesiseka su skrydžių bendrovėmis. Nacionalinės oro linijos žlugo, jų pakaitalas – irgi. Pigių skrydžių bendrovės devalvavo sostinės oro uostą iki remonto dirbtuvių lygio, o kai kurios jų, kaip parodė praeitos savaitės įvykiai, nesugeba parskraidinti keleivių iš Europos oro uostų namo. Vos per vieną savaitę apie 200 keleivių iš Lietuvos liko „robinzonauti“ Dublino ir Žironos oro uostose. Nors lygiai į tokią situaciją pats nesu patekęs, kadaise vietoje Vilniaus iš Kopenhagos nuskridau į Varšuvą. Pernakvojęs geležinkelio stotyje be normalaus poilsio ir su finansiniais nuostoliais para pavėlavęs šiaip taip grįžau namo. Todėl labai užjaučiu visus, kuriuos „Star1“ pametė Airijoje ir Ispanijoje.

Tačiau asmeninė užuojauta – menka paguoda. Kas gali užtikrinti, kad ryt tas pats neatsitiks su kitu skrydžiu? Žmonės taupo kelionėms pas giminaičius ar atostogoms užsienyje ištisus metus ir retai kada turi pakankamai lėšų be streso nusipirkti kitus bilietus ir grįžti namo. Užsienyje įstrigę keleiviai „Delfi“ korespondentams guodėsi turį skolintis pinigų, ieškoti, kas pagelbės sugrįžti…

Nuo praeitos savaitės skandalo kantrybė trūko ir Susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui. Pasak „Žinių radijo“ ministerija dar rugpjūtį išsiuntė Europos Komisijai pasiūlymą dėl visuotinio skrydžio bilietų draudimo. Šiuo metu tik kelionių agentūros apdraudžia kelionės bilietus, kad skydžiui neįvykus keleivis gautų draudimo sumą, pakankamą kito bilieto pirkimui. Paprasti, pačių žmonių įsigyjami bilietai tebėra neapdrausti. Turint galvoje, kad net pigiausi bilietai gali kainuoti ne vieną šimtą litų, skrydžio bilietai yra vienas nedaugelio brangesnių pirkinių, kurių pirkėjas negauna beveik jokių garantijų. Net tuo atveju, jei dėl vėluojančio skrydžio nesuspėji persėsti į kitą, esi priklausomas nuo skrydžių bendrovės geranoriškumo – 100% garantijų niekas nesuteikia. Kiekvieną kartą prieš skrydį oro uostuose nerimastingu žvilgsniu stebi švieslentes, ar prie reikiamo skrydžio neužsidegs nelemtas užrašas „Delayed“, nekalbant jau apie „Cancelled“.

Bilietų draudimas, žinoma, būtų geras dalykas, nors dėl jo šiek tiek pabrangtų kelionės. Pabrangtų veikiausiai nedaug, nes sveikatos draudimas vykstant į užsienį, pavyzdžiui, yra nebrangus. Sveikatos draudimo įvykio atveju padengiamos sumos siekia keliasdešimt tūkstančių eurų – skrydžių draudimui ES teritorijoje gi pakaktų kokio 1000 eurų vienam keleiviui. Draudimui ko gero labiausiai priešintųsi pigių skrydžių bendrovės, teigdamos, kad papildomas privalomas draudimas mažina jų konkurencinį privalumą prieš „rimtas“ operatores. Bet tai menkas argumentas, palyginus su padėtimi žmonių, paromis negalinčių grįžti iš užsienio dėl skrydžių bendrovių aplaidumo…