Skeptikų ketvirtadienis: miesto dviračiai – bandom, bet nepavyksta
Šįkart Skeptikų ketvirtadienio rubrikoje skelbiame mūsų svečio Tomo B. mintis apie miesto dviračių kultūrą svetur ir pas mus.
Gangajal nuotrauka
Sėdint viename iš daugelio Amsterdamo barų užmezgu pokalbį su vietiniu olandu. Italų kilmės olandas apipurškiamas klausimų dušu: kodėl klumpės, tulpės, malūnai, narkotikai, prostitucija ir galiausiai pradedame kalbėti apie dviračius. Apie 80 proc. šalies gyventojų turi dviračius, ir jų yra priskaičiuojama apie 17 mln. (Olandijoje gyvena 16,6 mln. gyventojų). Akivaizdu, jog olandai dviračius dievina. Vaikštant Amsterdamo gatvėmis reikai būti budriam, kad neužmintum ant dviratininkų tako arba šiaip nepasimaišytum jiems ant kelio,nes jie yra miesto valdovai ir kitaip net būti negali. Pašnekovas tik užsimena, jog kuomet yra pavogiamas dviratis labiausiai gaila spynelės, nes ji kainuoja 50 eurų, o pats dviratis tik 10-20 eurų. Olandai per metus daugiau išleidžia dviračių spynelėms nei patiems dviejų ratų draugams. Nepaisant to 2009 m. tulpių mylėtojai dviračiams išleido 950 mln. eurų. Nuomos punktų Amsterdame yra apstu ir norėdami pasivažinėti dviračiu nesusidursite su problema kur jį išsinomuoti, palikti, kokiu keliu važiuoti. Viskas čia sutvarkyta idealiai.
Dar viena velomanų tauta – danai. Jie kaip ir jau minėti olandai dviračius mina dieną naktį, rytą vakarą, saulei šviečiant ir lietui lyjant. Dviratis naudojamas važiuojant į darbą, vakarėlį, vežant vaikus iš darželio, lankant močiutę, apsipirkinėjant ir dar daugelyje situacijų (40 proc. danų į darbą važiuoja dviračiu). Danai taip pat savo dviračius prirakina tvirtai spynele, nes ir čia jie yra vagiami. Dviračių takai nulieti nepriekaištingai, neradom kelio kuriame nebūtų dviračių tako. Žinoma suma, investuota į šią infrastruktūrą nėra maža – per tris metus ji sudarė 116 mln. litų. Kopenhagos valdžia yra išleidusį įstatymą, kuris liepia dviračių takus nuvalyti greičiau, nei automobilių. Taip pat prie šviesaforų yra įmontuoti specialūs laikikliai, už kurių dviratininkas laukdamas žalio šviesaforo singalo gali pailsinti savo kojas ir nenukeldamas jų ant kelio dangos ramiai sulaukti starto. Nuomotis dviratį Kopenhagoje taip pat lengva kaip rasti McDonald‘ą Niujorke. Tiesa, Kopenhagoje egzistuoja city bikes sistema, už kurios naudojimą nereikia mokėti. Susirandi dviračių punktą, įmeti 20 kronų monetą, važinėji po miestą, pastatai dviratį ir atgauni savo užstatą.
Nors Prancūzai nėra pati aktyviausia dviratininkų tauta, bet ir iš jų mums dar reiktų pasimokyti. Paryžiuje greičiausiai pamatysite žmones minančius pilkus dviračius. Ir visi mina tokius pačius. O taip yra todėl, jog Paryžiuje yra įdiegta ir puikiai veikia dviračių nuomos sistema. Kiekvienam mesto lopinėlyje 300 metrų atstumu rasite pilkųjų „Velib“ dviračių nuomos punktus. Visame mieste jų yra tūkstančiai. Viskas vyksta be galo paprastai: naudodami savo kreditinę kortelę išsiimate specialią nuomos kortelę (taip yra identifikuojamas asmuo), kortelę dedate į nuomos punkto aparatą ir jums yra išduodamas dviratis. Pirmos 30 min. nieko nekainuoja, būtent tiek užtenka nuvažiuoti nuo taško A iki B. Tuomet galime vėl imti naują dviratį kitai pusei valandos. Taip ir važinėjome po miestą, keisdami dviračius kas 30 min.
Vos prieš keletą savaičių Londone buvo pristatyta dviračių nuomos sistema. Ši nauja infrastuktūra pasiūlys 6000 dviračių, kuriuos galima bus rasti viename iš 400 nuomos punktų. Taip pat kaip ir Paryžiuje pirmasis pusvalandis bus nemokamas, o nuoma už vieną dieną kainuos vos 1 svarą.
Turbūt kiekvienas prisimimename Vilniaus mero iniciatyvą „Važiuok oranžiniu“, kuri baigėsi fiasko, tačiau pabandyti buvo verta, jog žinotume, kad lietuviams už naudojimąsi dviračiu reikia ir mokėti, ir identifikuoti naudotoją, kad tokių fiasko daugiau nepasitaikytų. Visai neseniai buvo skelbtas dviračių nuomos sistemos konkursas Vilniaus mieste, tačiau vėl patirtas fiasko – noro dalyvauti konkurse neparodė nė vienas tiekėjas. Jei neatsiranda norinčių tai daryti, o miesto valdžiai tai atrodo svarbu, galbūt reikėtų pajudinti pirštus ir patiems surasti kas šią sistemą įdiegtų? Turbūt grandinės nėra taip gerai suteptos, jog slystų per biurokratinį aparatą. Šiais metais vilniečiai dar negalės važinėti miesto dviračiais, bet galbūt vėliau ar anksčiau galėsime sėsti ant šių transporto priemonių ir pasijausti lyg Amsterdame, Londone, Paryžiui ar Kopenhagoje.
“noro dalyvauti konkurse neparodė nė vienas tiekėjas”
arba salygos buvo is marso arba noro surandant tiekejus neparode nei vienas darbuotojas?!
manau dirbantiems, uztektu pagooglinti kelias valandas ir surasti siu velo-sistemu pionierius rinkoje/Pasaulyje ir kreiptis tiesiai i juos renkantis geriausia varianta.
Viena is ju JCDecaux. Nuostabiai irengta sistema
mo, būtent tai ir turėjau omenyje, jog labai norint galima viską įgyvendinti ir be didelių konkursų, ypač dabar yra pretekstas ieškoti tiekėjų, nes niekas nepanoro dalyvauti viešajame pirkime.
Aha, gyvenu Olandijoje jau metus ir jau “persiauklėjau” daugiau važinėti dviračiu. Privalumai: sveika, smagu, žalia ir netgi greita.
Andriau, pamiršai paminėti, jog ir pigu, nes Olandijoje transportas nėra iš pigiausių
Smagu, kad važinėji, o gal kokių minusų tame pastebi?
Dievinu dviračius, bet prioritetą duočiau takų tiesimui, o ne dviračių nuomai. Kiek teko bandyti Kopenhagoj, dauguma jų varganos būklės – krenta grandinė ir panašiai, tad nebrangiai susiradau nusipirkti, o griždama nesunkiai pardaviau. O takų jau ir dabar fainų yra pvz nuo Mindaugo tilto iki Verkių. Daugiau tokių please
Juste, dėl blogos būklės takų kalbi apie Kopenhagą? Mano patirtis šiek tiek kitokia, tiesa neilgai ten ir važinėjau dviračiu. O Vilniuje tikrai yra labai gerų dviračių takų, bet galbūt reikėtų tiesti tiek takus ir kartu kurti nuomos infrastuktūrą.
tikrai nieko nera geriau uz dvirati. tiesa, suslapes ir susiles nebusi labai patenkintas, bet tai veluojanciu ir skecio neturinciu beda. dviraciu Vilniuje vazinejau visur ir visada ir tiek kiek tik imanoma. 1.5 metai Olandijoje ismoke dvirati pasikinkyti kieviena diena kiaurus metus. Cia jis kaip mobilusis telefonas ar raktai – visada salia. Todel tikrai rekomenduoju visiem ir visur ir kuo dazniau. Nepasigailesit.
Kai pirmą kartą buvau Amsterdame jaučiausi lyg rakštis. Pastoviai dviratininkai man signalijo. Iš pradžių dėmesio nekreipiau,tačiau po dar kelių pyptelėjimų jau jaučiau sarmatėlę… Kaip bebūtų keista , Amsterdamiečiai nei karto nepasakė blogo žodžio, netgi atvirkščiai-šypsojosi. Tai iš tiesų mane pribloškė.
Tuo tarpu Lietuvoje užtenka vien važiuoti dviračiu ir jau susilaukiu praeivių replikų. Gatvėmis važiuoti tas pats, kas vaikščioti ašmenimis. Gal pasiseks… ? Užtenka porą kartų sudalyvauti akcijoje “kritinė masė” ,kad visam gyvenimui gautum pamoką – kas didesnis, to ir valdžia. Jei išvažiuočiau į gatvę šiuo dviračiu , jausčiau didžiausią diskonfortą dėl apkalbų. Būkim bėdni, bet teisingi- lietuviams dar reikia “paaugti” iki europietiško dviračių infrastruktūros. Tikiuosi mūsų europietiškoji karta bus kitokia . : )))
so many bikes, and we have no such in Ukraine, we even have bike lanes can hardly be found