Spanaut (Flickr) nuotrauka

Spanaut (Flickr) nuotrauka

Tik pradėjus dirbti naujoje darbo vietoje, į draugų sąrašą „Facebook“ socialiniame tinkle prašosi priimamas jūsų tiesioginis vadovas. Turbūt daugeliui iškyla klausimas ar savo privačiu gyvenimu derėtų dalintis su kolegomis ir vadovais. O galbūt šiais laikais darbas tampa jūsų privataus gyvenimo dalimi, o privatus gyvenimas darbu? Jei taip atsitiktų, jog man tik pradėjus dirbti, vadovas siūlytų savo draugystę „Facebook‘e“, turbūt susimąstyčiau, jog šis veiksmas yra paskatintas tam tikrų interesų. Iš kitos pusės neturiu ko slėpti nuo kolegų, bet visų pirma reikia susipažinti darbinėje aplinkoje ir tikrame gyvenime, o tik po to šią draugystę (darbinę ir ne tik) patvirtinti virtualiai.

Daugelis yra matę ir girdėję įvairių istorijų kuomet „Facebook“ socialiniame tinkle vadovas yra išdedamas į šuns dienas ir tai daroma pamiršus, jog jis taip pat egzistuoja jūsų virtualių draugų sąraše. Pasekmės dažnai būna aiškios, bet kiekvienas asmuo yra atsakingas už savo veiksmus ir žodžius, ir net tuos, kuriuos paliekame internetinėje erdvėje. Virtualiame pasaulyje mūsų palikti žodžiai dažnai yra svarbesni už tuos, kuriuos pasakome realybėje. Tai ką jūs išdėjote kolegoms arba draugams tiesiai į akis gali būti pamiršta labai greitai. Štai virtualioje erdvėje palikti pėdsakai gali likti labai ilgam. Laaaabai ilgam. Tai gali pridaryti labai daug nemalonumų, dėl kurių vėliau teks gailėtis.

Netgi neformalus bendravimas su draugais socialiniuose tinkluose, jūsų būsimam vadovui gali pasirodyti netinkamas. Įsivaizduokite, jog įrašius pretendento vardą ir pavardę į paieškos sistemą yra randamas būtent toks neformalaus bendravimo pavyzdys, kuris paskatins vadovą nekviesti jūsų į pokalbį. Akivaizdu, jog internetinėje erdvėje privatumo ribos tirpsta akimirksniu.

Euobserver.com rašo, jog Vokietijos vyriausybė pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekia uždrausti darbdaviams peržiūrėti pretendentų „Facebook“ profilius ir užkirsti kelią nelegaliam vaizdo stebėjimui darbo vietoje. Pagal numatytą įstatymą, darbdaviai galės įrašyti pretendento vardą ir pavardę į paieškos sistemas ir naudotis tik tais šaltiniais, kurie yra viešai prieinami. Tačiau, jei potencialus darbdavys pasiūlys „Facebook“ socialiniame tinkle būti draugais arba įsilauš į jūsų „Facebook“ profilį, bus baudžiamas bauda, kuri gali siekti 300 000 eurų. Nors šią priemonę bus gana sunku įgyvendinti, tačiau bus stengiamasi informuoti žmones, jog egizstuoja tokios privatumo taisyklės ir asmuo gali kreiptis į atitinkamas institucijas jei joms buvo nusižengta.

Šis įstatymo projektas taip pat numato, jog darbo vietoje nebus galima slapta stebėti darbuotojų. Vokietijos žiniasklaida neseniai kritikavo žemų kainų parduotuvių tinklą „Lidl“, automobilių gamintoją „Daimler“, geležinkelių operatorių „Deutsche Bahn“ už tai, jog šios kompanijos slapta stebėjo ne tik darbuotojų darbo vietas, tačiau ir persirengimo kambarius, tuoletus, taip pat šnipinėjo darbuotojų el.pašto susirašinėjimus. Projektas numato, jog vaizdo kameras bus galima įrengti tik darbo vietoje ir tik tuomet, kai bus informuoti visi darbuotojai.

Vokietijoje egizstuojančios privatumo taisyklės yra vienos iš griežčiausių Europoje, tai rodo ir faktas, jog po „Google Street View“ pasirodymo (įrankis, kuriuo galima stebėti nufotografuotas gatves) buvo sukurtas specialus tinklalapis, kuris leido namų savininkams uždrausti jų privačią nuosavybę rodyti šioje programoje.

Įrašo tema:
Įdomybės
Įrašo žymės:
, , , , , , , ,