Išgėrę vairuotojai – visos ES problema

Telegraph.co.uk nuotrauka

Sugriežtintos kelių eismo taisyklės ir padidintos taikomos baudos, socialinės reklamos, kelių kokybės gerinimas, ypatingai avaringų kelio ruožų priežiūra sumažino avarijų skaičių Lietuvos keliuose. Norėtųsi, jog nuo kelių horizonto avarijos būtų nušluotos taip, kaip vėtra pasidarbavo Varėnos ar Kauno rajonuose, bet atkaklių, girtų ir visokių erelių vis dar sutiksime plazdant vairuotojų faunos ir floros tarpe.

Susisiekimo ministerijos duomenimis 2009 metais lyginant su 2008-aisiais buvo užregistruota 26 proc. mažiau žuvusiųjų keliuose ir beveik 23 proc. mažiau sužeistų. Taip pat reikia pasidžiaugti tuo, jog beveik perpus sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai. Ko gero, neblaivių asmenų sėdančių už vairo vis dar išliko, tačiau dėl didžiulių baudų iš raumeningų ir nupešiotų erelių jie tampa ypatingai atsargiais viščiukais ir nebesukelia avarijų. Galime pasidžiauti ir dėl to. Juk keliuose maloniau matyti tuntą gyvų ir guvių viščiukų, nei vieną negyvą erelį. Paaiškėjo, jog per 2009 metus keliuose žuvo mažiausiai žmonių nuo 1965 metų. Tiesa, tuomet keliuose važinėjo vos keliasdešimt tūkstančių automobilių, o šiomis dienomis Lietuvos gatvėmis rieda, dunta ir švilpia apie 2 mln. transporto priemonių. Galime skaičius interpretuoti įvairiai, tačiau akivaizdu, jog progresas egiztuoja.

Automobilių vairavimo dažnis Europos Sąjungoje

Štai Lietuvoje per 2009 metus keliuose žuvo 368 žmonės, o pagal naujausius skaičiavimus, jei beveik kiekvienas Europos vairuotojas laikytųsi kelių eismo taisyklių, užsisegtų saugos diržus, neviršytų saugaus greičio – per metus galima būtų išgelbėti 12 tūkst. gyvybių visoje Europoje. Ir ne šiaip kokio puse ūkio viščiukų, o visus Anyksčių gyventojus. Tam, jog išsiaiškinti situaciją visos Europos keliuose, buvo atliktas Eurobarometro tyrimas, kuriame siekiama sužinoti kokias kelių eismo saugumo problemas identifikuoja ES piliečiai, suteikti kiekvienai valstybei naudingą informaciją apie jų gyventojų saugumą keliuose ir nustatyti kelių eismo saugumo politikos gaires visos ES lygmeniu.

Maždaug 7 iš 10 europiečių vairuoja automobilį: puse jų automobilį vairuoja beveik kiekvieną dieną, 16 proc. vairuotojų naudojasi šią transporto priemone 1-3 kartus per savaitę ir 3 proc. vairuoja tik 1-3 kartus per mėnesį.  Mažiausiai vairuojančių žmonių – Rumunijoje, Bulgarijoje, Latvijoje ir Vengrijoje. Šiose rytų Europos šalyse vairuojančių asmenų skaičius nesiekia 50 proc. Dauguma Europos gyventojų (94 proc.) yra įsitikinę, jog didžiausią grėsmę keliuose kelia asmenys aspvaigę nuo alkoholio, 78 proc. tvirtina, jog greičio viršijimas yra didžiausia grėsmė keliuose, o 74 proc. neatsakingu ir pavojingu elgesiu kelyje laiko saugos diržo neprisisegimą. Verta paminėti, jog mažiausias skaičius apklaustųjų, nurodžiusių alkoholį, kaip vieną iš didžiausių grėsmių kelyje, buvo Airijos gyventojai. Nevengiantys pakelti gardaus alaus ar airiško viskio pripildyto stiklo, šios šalies gyventojai supranta, jog negalima sėsti prie vairo išlenkus vienos kitos taurelės. O gal atvirkščiai – airiams barai yra per toli namų, jog iš jų vyktų pėščiomis? Realesnė išvada yra pirmoji, nes būtent Airijoje vairuotojų apsvaigusių nuo alkoholio sulaikoma labai nedaug.

Kaip skirtingos ES šalys vertina išgėrusių vairuotojų problemą

Ispanai, italai ir portugalai vairavimą kalbant mobiliuoju telefonu, nesinaudojant laisvų rankų įranga, laiko viena iš rimčiausių saugaus eismo problemų jų šalyje. Tuo tarpu lietuviai, kartu su estais ir latviais  šios problemos neidentifikuoja kaip vienos iš didžiujų saugumo bėdų. Iš visų ES šalių būtent lietuviai mažiausiai jaudinasi dėl šios problemos. Pasižvalgius judrioje sakryžoje galėtume pamatyti begalę vairuotojų kalbančių mobiliaisiais telefonais ir mūsų tai nestebina.

Detalizuojant tyrimo duomenis, buvo pateikti 5 veiksmai, kurių reikia imtis vyriausybėms, jog keliuose taptų saugiau:

1. turi būti tobulinama kelių infrastruktūra;

2. užtikrinamas eismo įstatymų vykdymas ir kontrolė;

3. skiriamos vienodos bausmės vietiniams gyventojams ir žmonėms, gyvenantiems kitose šalyse;

4. turi būti pradėtos kelių saugumo informavimo kampanijos;

5. vairuotojai turi būti nuolatos testuojami.

Man užkliuvo tai, jog tyrime niekas nemini per anksti išduodamų vairuotojų pažymėjimų ir korupcijos juos išduodant.  Ši problema yra opesnė rytinės Europos gyventojams. Tiesa, nuo 2012 m. praktinis vairavimo egzaminas (laikomas vairavimo mokykloje) privalės būti filmuojamas. Tai vienas iš būdų, kuris užkirs lengvesnį kelią vairuotojų pažymėjimų išdavimui.