Debatai: kurioje šalyje rinktis studijas?

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark

Į prieš savaitę paskelbtus debatus, kuriuose klausėme ką pasirinkti – studijas Lietuvoje ar užsienyje, atsako Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark.

Studijos Lietuvoje ir užsienyje iš esmės smarkiai skiriasi, tačiau abu variantai turi savų pliusų ir minusų, todėl prieš apsisprendžiant, kurioje šalyje rinktis studijas rekomenduotina visapusiškai išnagrinėti skirtingose šalyse esančias sistemas.

Po LR Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo itin stipriai šoktelėjo valstybės nefinansuojamų studijų kainos, kurios gali būti nuo 4000 iki 18000 litų per metus, priklausomai nuo studijų srities, aukštosios mokyklos bei studijų formos. Europos aukštosiose mokyklose studijų kainos skiriasi taip pat ganėtinai stipriai, pradedant nuo Danijos, kur studijos Europos sąjungos šalių piliečiams yra nemokamos, iki pvz. Didžiosios Britanijos, kur studijų kaina yra apie 14000 litų metams, tačiau, nepaisant bauginančios kainos pastarosios šalies aukštosiose mokyklose, paskolų sistema garantuoja studijų prieinamumą, kadangi paskolos grąžinimas priklauso nuo studento pajamų baigus studijas (paskola pradedama grąžinti tada, kai metinis atlyginimas pasiekia nustatytą ribą). Lietuvoje taip pat galima gauti valstybės garantuojamą paskolą, tačiau paimtą sumą reikės pradėti grąžinti praėjus metams po studijų baigimo (galimas atidėjimas dar keliems metams, tačiau tokia galimybe galės pasinaudoti nedaugelis), be to, palūkanas teks mokėti jau studijų metu. Iš kitos pusės, jei abiturientas gerai išlaiko brandos egzaminus, tuomet dalyvaudamas bendrajame priėmime gali gauti valstybės finansavimą studijoms. Tokiu atveju pirmus dvejus metus (ištęstiniu studijų atveju – pusę studijų laiko) studentas gali būti ramus – mokėti už studijas jam nereikės, tačiau negali būti tikras, jog ši prievolė neatsiras po pusės studijų laikotarpio. Reikėtų nepamiršti, jog studentui, studijuojančiam valstybės finansuojamoje studijų vietoje, nusprendus nutraukti studijas, gali tekti grąžinti dalį studijų kainos.

Praeitais metais buvo sumažintos studentų skatinimui skirtos lėšos: dabar stipendijas gali gauti mažesnis studentų skaičius nei anksčiau. Tačiau yra praplėstas socialines stipendijas gaunančių studentų skaičius, kai kurios aukštosios mokyklos taiko nuolaidas gyvenimui bendrabutyje studentams, esantiems iš skurdžiau besiverčiančių šeimų. Užsienio šalių aukštosiose mokyklose studijuojantys studentai iš socialiai remtinų šeimų gali tikėtis specialios pagalbos: nemokamos vietos bendrabutyje arba nuolaidos šiai kainai apmokėti (pvz. kai kuriose Danijos aukštosiose mokyklose), specialios stipendijos (Didžiojoje Britanijoe) ir pan. Tuo tarpu yra įprasta, jog skatinamąsias stipendijas gali gauti arba tik keli geriausi studentai iš viso kurso arba visi studentai. Atkreiptinas dėmesys, jog lietuviškos ir užsienietiškos stipendijos lyginti negalima, kadangi pastarosios užtenka ne tik gyvenimo bendrabutyje kainai padengti, bet ir kitas studijų išlaidas apmokėti, kai tuo tarpu Lietuvoje stipendijos dažnam ją gaunančiam studentui nesuteikia geresnių socialinių sąlygų, kadangi vidutinė stipendija yra apie 200 lt/mėn.

Studijų programos Lietuvoje, ypatingai universitetuose, yra orientuotos į teorinių žinių suteikimą, kurias pritaikyti studentai gali praktikų metu (jei šios yra numatytos studijų programoje). Užsienio aukštosiose mokyklose yra daug daugiau dėmesio skiriama įgūdžių formavimui bei gautų teorinių žinių pritaikymui praktiniuose užsiėmimuose. Tačiau susirasti praktikos vietą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra nelengva, ypatingai tuo atveju, jei studentas pageidauja semtis žinių aukštos kvalifikacijos arba tarptautinėje kompanijoje, į kurias patekti gali būti itin sudėtinga.

Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitų metu ne visada yra pateikiama nauja informacija, tendencijos, dažnai susiduriama su šiuolaikinių technologijų trūkumu (pvz. studijų metu naudojamasi pasenusiomis kompiuterinėmis programomis), paskaitos yra orientuojamos į dėstytoją, kaip informaciją suteikiančią figūra, tuo tarpu studentas dažniausiai paliekamas kaip pasyvus besimokantysis. Tačiau pastebima tendencija, ypatingai jaunesnių dėstytojų tarpe, jog stengiamasi sudominti bei į mokymo(si) procesą įtraukti ir studentus, į paskaitas kviestis toje srityje dirbančius asmenis, kurie studentams suteikia realiai pritaikomą informaciją apie šių dienų darbe kylančių problemų sprendimus, rinkos keliamus iššūkius, naujausius įmonėse taikomus technologinius sprendimus ir pan. Svečių – mokytojų praktika itin dažnai taikoma vakarinėje Europos dalyje esančiose aukštosiose mokyklose. Tačiau mokymo sistema kitose šalyse, lyginant su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, gali skirtis labai kardinaliai: nuo studento, kaip pasyvaus konspektuotojo, iki aktyvaus bei kolegiškus santykius su dėstytojais palaikančio asmens.

Dėstytojo ir studento santykis – vienas svarbiausių veiksnių studijų procese. Lietuvoje vis dar sunku sutikti dėstytoją, kuris studentus laikytų kolegomis.. Tačiau jau kuris laikas pastebima, jog į aukštojo mokslo sistemą ateina jauni dėstytojai, savo paskaitų metu nevengiantys atviro bendravimo. Užsienio aukštosiose mokyklose studento – dėstytojo santykis daugiausiai priklauso nuo šalyje įsigalėjusios normos – ne visur galima rasti tokią mokymo instituciją, kurioje dėstymas bus atviras bei orientuotas į studentą, tačiau toks požiūris vyrauja visose Skandinaviškose aukštosiose mokyklose.

Studijų procesas aukštojoje mokykloje gali stipriai pasunkėti, jei studentui nėra sudaromos sąlygos savarankiškai mokytis bei naudotis reikiamomis priemonėmis: auditorijomis, laboratorijomis, bibliotekomis. Lietuvoje nemažai aukštųjų mokyklų bibliotekos suteikia studentams galimybę mokytis ir naktį (VGTU, MRU), todėl studentai gali mokytis ir ieškoti reikiamos informacijos jiems palankiu laiku. Tačiau ne visose studijų srityse studijuojantys studentai gali rasti reikiamos literatūros Lietuvos bibliotekose, daugiau problemų kyla itin specifinių specialybių studentams. Studijuojant užsienio aukštojoje mokykloje problemos priklauso nuo šalies: posovietinėse šalyse situacija gali būti panaši kaip Lietuvoje, tačiau žvelgiant į vakarų pusę dažnai problemų nelieka: tereikia noro, kadangi net ir pageidaujantys dirbti su naujausia aukštosios mokyklos turima aparatūra tereikia susiderinti darbo laiką su atsakingu asmeniu, kuris ne tik prižiūrės atliekamą darbą, bet ir suteiks visą reikiamą informaciją.

Studentams suteikiamos socialinės paslaugos bei garantijos – dar vienas aspektas, turintis įtakos studijų pasirinkimui. Ne visuose Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučiuose galima rasti tinkamas sąlygas kokybiškam gyvenimui, tuo pačiu ne visi pageidaujantys gali gauti vietą bendrabutyje. Lietuviškus bendrabučius lyginti su vakarų Europoje, Skandinavijoje esančiais studentų bendrabučiais pratiškai neįmanoma: sąlygos kardinaliai skiriasi, deja, ne Lietuvos naudai. Be to, ne visos užsienio aukštosios mokyklos turi galimybes suteikti gyvenamą vietą visiems studentams (pvz. Olandijoje tik 10 proc. studentų gyvena bendrabučiuose). Iš kitos pusės nuomotis būstą mūsų šalyje yra dažnai daug pigiau nei kitose. Visame pasaulyje studentai būsto nuomos klausimą sprendžia vienodai: numojasi kartu su draugais. Tokiu atveju daugumoje šalių, tuo pačiu ir Lietuvoje, studentai gali sutaupyti. Apskritai kalbant apie socialines paslaugas bei garantijas studentams visoje Europoje pirmauja skandinavai: šiose šalyse kiekvienas studentas galės gauti visas jam būtinas paslaugas, pradedant IT centru, baigiant specialiai studentams skirtu viešojo transporto tinklu.

Renkantis aukštojo mokslo instituciją būtina išnagrinėti visus aktualius klausimus, išsiaiškinti ne tik studijų kainas, kurios dažnai būna nulemiančios pasirinkimą, bet ir pakankamai dėmesio skirti  dėstytojų kvalifikacijai, paskaitų metu taikomoms metodikoms, aukštosios mokyklos absolventų atsiliepimams bei įsidarbinimo rodikliams. Tačiau visų svarbiausia, kad studijos atitiktų stojančiojo pageidavimus bei gebėjimus, todėl prieš nusprendžiant, kur norima studijuoti – Lietuvoje ar užsienyje – reikėtų pagalvoti ir apie ateities perspektyvas įgijus atitinkamą išsilavinimą.