Aaronsigfin (Flickr) nuotrauka

Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje bedarbių skaičius siekia beveik 2,5 mln., tačiau atvykeliams šioje šalyje yra lengviau įsidarbinti. Pamatęs tokią mintį visų pirma pagalvočiau apie tingius prancūzus, kuriems valstybė nedirbant moka didesnes pašalpas nei einant į darbą (dar vis nesuprantu šio fenomeno), bet juk kalbame apie salą, kurią nuo Europos skiria Šiaurės jūra. Prieš porą savaičių būnant Londone ir susitikus su lietuviais dirbančiais Anglijos sostinėje kalbėjome apie darbus, mokslus, galimybes ir perspektyvas. Pasirodo, jog tarptautinėse įmonėse yra nustatytos tam tikros neoficialios kvotos, kiek turi dirbti darbuotojų iš kiekvienos šalies arba tiesiog kiek tam tikros rasės darbuotojų turi dirbti įmonėje. Taigi, kai kuriose įmonėse didžioji dalis darbuotojų sudaro ne patys britai, o atvykėliai. Taip yra todėl, jog įmonė atrodytų socialiai atsakinga ir nediskriminuojanti nė vieno žmogaus. Žvelgiant iš britų pozicijos tai tikrai nėra pats geriausias variantas jų darbo rinkai, ypatingai žinant tai, jog visos vargingiau gyvenančios Europos šalys prieš 10 metų pradėjo plūsti į šią salą ieškodami laimės išreikštos banknotais.

Visai neseniai pastebėjau žinutę, jog Europos Komisija svarsto galimybę įvesti kvotas, kurios užtikrintų didesnį procentą moterų  aukščiausio lygio sprendimus priimančiose organuose. Šis sprendimas apimtų ne vien tik  aukščiausias valstybines institucijas, tačiau būtų taikomas ir privačiose kompanijose, kuriose pvz. valdybos nariai yra vien tik vyrai. Dabartiniais paskaičiavimais šiuose valdybos organuose yra tik 10 proc. moterų. Šis skaičius akivaizdžiai yra per mažas, bet tik kaip pats skaičius. Niekas nekalba apie galimybes ir sugebėjimus būti svarbiose pareigose. Jei asmuo yra nusipelnęs ir gali dalyvauti priimant svarbius sprendimus, nėra jokio skirtumo ar tai bus moteris ar vyras.

Nepasaint to, Ispanijos premjero Zapatero vadovaujama vyriausybė 2007 m. priėmė įstatymą, kuriuo vadovaujantis valstybinėse bendrovėse ir biržoje listinguojamose įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų 40 proc. aukščiausios valdybos narių turės sudaryti moterys. Panašu, jog moterys yra jėga stumiamos į vadovaujamo ir atsakingo darbo vietas. Nors šis įstatymas įsigalios tik 2015 m., tačiau poveikis jaučiamas jau dabar. 2006 m. moterų skaičius įmonių valdybose sudarė tik 5 proc., o dabar šis skaičius siekia jau 10 proc.

Nors sutinku, jog diskriminacija įvairiais lygiais turi būti kaip įmanoma labiau mažinima, tačiau dirbtinas moterų stūmimas į atsakingas pareigas nėra viena iš išeičių.