Tarik Keskin (Deviantart) nuotrauka

Kylant iš Vilniaus oro uosto skrydžiui į Anglijos širdį, kurioje ne tik kaimynas, bet ir artimas giminaitis įsitaisęs laukia krizės pabaigos, pakeliu akis į lėktuvo lubas virš savo galvos – dega lemputė, kuri perspėja, jog lėktuve nerūkoma. Lėktuvas dar tų laikų, kuomet net skrydžiuose buvo galima pasisotinti trūkstama nikotino doze. Ko gero, dar vis atsiranda keliautojų, kurie negali iškabėti 3 valandas ore be „burna-ranka“ judesio. Pasiūlyčiau į kelionę įsidėti lazdeles arba tiesiog užmigti lėktuvui pakilus. Bet tiems, kuriems nesiseka tai daryti ir lazdelės nėra išimtis yra sukurtos specialios bedūmės cigaretės, kurias galima rūkyti skrydžio metu. Tokių nikotino stebuklų galima įsigyti pačiame lėktuve, tereikia šiek tiek panorėti ir susimokėti. Kyla klausimas – kas yra daroma Europos Sąjungoje tam, jog vartotojus skatinti mažiau rūkyti arba išvis atsisakyti priklausomybės nuo tabako?

Tabako kontrolės teisės aktai Europos Sąjungoje gyvuoja jau apie 30 metų. Jie stengiasi palaikyti tabako vartojimo prevenciją, apsaugo aplinkinius nuo pasyviųjų tabako dūmų ir skatina mesti rūkyti. Ko gero daugeliui yra tekę matyti mėlyną palapinę su užrašu „Help – už gyvenimą be tabako“ ir sulaužytos cigaretės logotipu. Akcija yra vykdoma visose Europos Sąjungos narėse ir jos pagrindinis tikslas informuoti Europos jaunimą apie tabako daromą žalą ir apsaugoti nuo rūkymo. Yra keletą kartų tekę toje palapinėje apsilankyti – įdomu ir naudinga, nes galima išsimatuoti anglies monoksido  kiekį plaučiuose, pasižiūrėti įvairios prevencinės medžiagos ir gauti suvenyrų. Žinomas sunku pasakyti kiek ši kampanija yra veiksminga ir padeda rūkaliams atsisakyti tabako dūmų, tačiau sveikintina, jog tai vyksta ir jaunimas yra informuojamas apie tykančias ligas ir kenksmingumą organizmui.

Skaičiai, rodantys tabako žalą mūsų visuomenei įspūdingi: vien Europos Sąjungoje kasmet daugiau kaip 650 000 žmonių miršta nuo rūkymo. Iš šio didelio skaičiaus net 19 000 mirčių yra tų žmonių, kurie niekada gyvenime nerūkė, bet mirė nuo pasyvaus rūkymo sukeltų ligų.

Eurobarometro tyrimo duomenimis net trečdalis europiečių vartoja tabako gaminius: rūko cigaretes, pypkę, cigariles, cigarus ir panašiai. Didžiausias skaičius cigarečių vartotojų yra Graikijoje, kurioje rūkalių dalis viršija 40 procentų ribą. Taip pat panašūs skaičiai šmėščioja Vengrijoje ir Bulgarijoje. Europiečiai daugiausiai surūko cigarečių, kurios yra pagamintos fabrikuose. Tokias cigaretes mėgsta Rumunai, Italai, Austrai, Graikai, o Olandai, Belgai ir Anglai cigaretes gaminasi patys. Vidutiniškai rūkantis europietis per dieną surūko 14,4 cigaretės. Galima sakyti, jog beveik po vieną pakelį į dieną. Tokiais kiekiais rūkydami europiečiai ne tik padidins mirčių skaičių, bet ir leis dar geriau gyventi tabako gamintojams, turint omenyje tai, jog pvz. Anglijoje cigarečių pakelis kainuoja 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Apie tabako atsisakymą pagalvoja tik kas trečias europos gyventojas, o štai trys Baltijos šalys (Lietuva, Latvija ir Estija) yra didžiausią procentą turinčios valstybės, kurių gyventojai bent vieną kartą mėgino atsisakyti įpročio „ranka-burna“ (beveik pusė rūkančiųjų!).

Didžiausi motyvuojantys veiksniai mesti rūkyti – rūpinimąsis savo sveikata, taip pat šeimos, draugų įtaka ir tik paskutinis motyvas yra cigarečių kaina. Panašu, jog europiečiams nė motais vis brangstantis tabakas, jei nesirūpins savo sveikata tai ir toliau rūkys nepaisant to, jog į dieną gali dūmais paleisti trečdalį ar net daugiau savo uždirbtų pinigų.

Galbūt reikia kurti programas, kurios skatintų žmones mesti rūkyti. Pavyzdžiui darbdaviai mokėtų premijas tiems, kurie darbo metu nerūko (juk ir daugiau darbų galima padaryti). Taip pat studentams ir moksleiviams skirti skatinamąsias premijas už nerūkymą. Galbūt tuomet po truputį nerūkymas taptų madingu dalykų, kurį perimtų vis daugiau žmonių?

Įrašo tema:
Bendra, Įdomybės
Įrašo žymės:
,