Dboy (Flickr) nuotrauka

Jei taupai tam, kad įsigytum ateityje gyvenimą palengvinsiantį įrankį, tai tavo taupymas yra prasmingas. Jei taupai vien tam, kad neišleistum, taupai be jokios „galutinės datos“, tai tiesiog save pasmerki stagnacijai, o gal ir nuosmukiui. Taip, paprastais žodžiais atpasakojant, naujas ES iniciatyvas gyventi taupiau vertina JAV ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas.

Vokietijos inicijuotas taupymo vajus ir Prancūzijos propaguojama centralizuotas ekonominis valdymas kritikuojamas ir šiapus Atlanto, ypač Britanijoje. Sakoma, kad ir taip dideliu konkurencingumu pasaulio rinkose nepasižymėjusi Europos Sąjunga, susiveržusi pilvą iki stuburo, nebeteks manevringumo ir lėšų, reikalingų ekonominės plėtros spartinimui. Smunkančio vartojimo ir gyventojų pesimizmo grėsmė gali būti didesnė už biudžeto perviršį.

Tačiau ES centre dabar tokios kalbos nepopuliarios. Užsukti biudžeto čiaupus ketinama griežtai ir ryžtingai. The Guardian neseniai paskelbė keleto šalių, kuriose įvedamos griežčiausios taupymo priemonės, sąrašą:

Airija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos mažinamos iki 20%, atleidžiami mokytojai, slaugės, policininkai, didinami mokesčiai ir mažinamos išmokos vaikams. Kitais metais numatomas 3% BVP augimas.

Graikija. 12% viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas, kerpamos pensijos, privatizuojami objektai, naudojama 110 milijardų eurų naujų paskolų senoms dangstyti. Šalies perspektyva liūdna.

Ispanija. Šalis su rekordiniu nedarbu ir sunkiai bepakeliamomis skolomis sieks sumažinti biudžeto deficitą iki 4 BVP procentų. Pjaunama ir nuo algų, ir nuo socialinių išmokų, ir nuo investicijų.

Italija. Nori per tris metus sumažinti išlaidas 24 milijardais eurų. 10% sumažino algas geriau apmokamiems darbuotojams ministerijose ir kitose valstybės tarnybose.

Jungtinė Karalystė. Paskelbta apie 6,2 milijardo svarų taupymo programą. Iki 2015-ųjų ketinama sutaupyti 50 mlr. svarų išlaidų.

Latvija. Antrus metus iš eilės drastiškai karpo biudžetą, uždaro mokyklas ir ligonines, sumažino viešojo sektoriaus tarnautojų algas ketvirčiu. Priversta itin griežtai taupyti, antraip nebus leista naudotis ES ir TVF paskolomis.

Portugalija. Siekia kitais metais biudžeto deficitą sumažinti dvigubai. Didina verslo, privačių asmenų ir PVM mokesčius. Tebelieka rizikos grupėje.

Vengrija. Prieš du metus jau paprašiusi ES ir TVF pagalbos pasiskolinti 20 milijardų eurų, šiandien menkai jaučia šios pagalbos naudą ir vėl yra priversta mažinti išlaidas.

Vokietija. Valdžia aukoja politinį pasitikėjimą ir rinkėjų simpatijas mainais į 80 milijardų eurų, sutaupytų per ketverius metus.

Viena vertus, po siautulingos išlaidavimo puotos šioks toks pasninkas reikalingas. Baugina ne diržų veržimas, o tai, kad ši priemonė tėra vienintelis šiaudas, už kurio griebiasi Europa. Apmaudu, kad anksčiau turėti pinigai buvo iššvaistyti perniek, bet ar nėra toks pats betikslis dabartinis taupymas? Jei būtų taupoma investicijoms į konkurencingumą, išsilavinimą ir verslo sąlygų tobulinimą, tuomet nepritekliaus tunelio gale matytųsi šviesa. O kokią šviesą Europos vadovai siūlo mums šiandien. Begalinį taupymą? Ar naują biudžetų puotą sutaupius bent kiek eurų?

Įrašo tema:
Bendra, Ekonomika / Verslas