Europos Komisija siekia stiprinti privatumą internete
Žmonės į privatumą internete žiūri atsainiai tol, kol nenuteka svetur jų duomenys (kaip pasitaikė ne vieną kartą) ar kas nors neįsilaužia į jų naudojamų tarnybų paskirtis. Nors aktyviai patys privatumo nuostatų internete netikriname, jei kyla klausimas iš esmės, dauguma norėtume, kad asmeniniai duomenys būtų saugomi kuo trumpiau. Firmos, teikiančios paslaugas internete, atvirkščiai – suinteresuotos kaip galima ilgiau saugoti asmeninę naršymo, pirkinių, lankomumo ir kitą istoriją, nes tai leidžia algoritmams parinkti labiau pritaikytus vartotojui produktus ir paslaugas.
Atsakydama į Europos Komisijos paklausimą dėl asmeninių duomenų panaudojimo, Google yra rašiusi, kad 9 mėnesius saugoma IP informacija ir 18 mėnesių saugoma slapukų informacija reikalinga tam, kad greičiau būtų kraunami paieškos rezultatai, jų turinys pritaikomas pagal tai, ko žmogus ieškojo anksčiau ir pan.
Europos Sąjungoje priimta griežtesnė asmeninių duomenų saugojimo tvarka, nei Jungtinėse Valstijose. Čia duomenys turi būti saugomi trumpiau ir saugyklose pagal juos neturėtų būti identifikuojami individualūs vartotojai.
Praėjusią savaitę , ragindama priimti su ES suderintą 6 mėnesių asmeninės informacijos saugojimo limitą ir panaikinti iš duomenų bazių IP informaciją, leidžiančią atpažinti vartotojus pagal jų interneto adresus. Google teigia trinanti iš savo duomenų bazių paskutinį IP adreso segmentą (pvz.: vietoje 127.245.0.12 lieka 127.24.0.—), tačiau Europos komisija tvirtina, kad to negana. Sudėjus šią informaciją ir slapukuose saugomus duomenis, esą galima identifikuoti žmones ir praėjus 6 mėnesiams nuo jų apsilankymo svetainėje.
Kadangi firmos griežtesnio privatumo režimo vengia, EK kreipėsi į JAV Federalinę prekybos komisiją (FTC) paaiškinimo, ar vartotojai Europoje gali traukti į teismą JAV bendroves, kurios nepaiso reikalavimo griežtinti interneto tarnybų privatumą. Jei tokia teisė būtų patvirtinta, Europos Sąjungos piliečiai galėtų paduoti į teismą JAV tarnybas dėl apgaulės.
