Mažai žinome apie antibiotikus, bet vis tiek juos vartojame
Michaelll (Flickr) nuotrauka
Naudojate antibiotikus? Ar gydytojai jus įspėjo apie galimą nepageidautiną šių vaistų poveikį ir alternatyvias gydymo priemones? Ar antibiotikus naudojote peršalę, susirgę gripu? Statistika sako, kad Lietuvoje žmonės į šiuos klausimus dažniausiai atsako, atitinkamai „taip“, „ne“ ir „taip“.
Nauji Eurobarometro duomenys rodo, kad didžiausi antibiotikų vartotojai gyvena pietinėje Europos Sąjungos dalyje. Mes būtume tarsi per vidurį, bet užtat esame tarp menkiausiai šiuos vaistus suprantančių europiečių.
Daugiausiai antibiotikų naudoja ispanai, italai ir rumunai, tačiau ir mes jų nevengiame.
Kaip ir dauguma kitų europiečių, mes antibiotikus naudojame bandydami gydyti gripą ir peršalimą. Šiems negalavimams kartu tenka 38% vartojimo atvejų. Nedaug nuo jų atsilieka bronchitas, rečiau antibiotikų griebiamės peršalę gerklę.
Moterys dažniau geria antibiotikus už vyrus, didžiausia šių vaistų vartotojų grupė yra jauni žmonės iki 25 metų, daugiausiai studentai. Natūralu, kad jie kartu yra ir didmiesčių gyventojai.
Eurobarometras apklaustiesiems pateikė keturis teiginius apie antibiotikus:
- Antibiotikai žudo virusus.
- Antibiotikai veiksmingi nuo peršalimo ir gripo.
- Naudojami dažniau, nei būtina, antibiotikai tampa neveiksmingi.
- Antibiotikai turi pašalinį poveikį, pavyzdžiui, diarėją.
Kurie teiginiai teisingi? Jei atsakėte, kad visi, tai atsakėte kaip dauguma apklaustųjų iš Lietuvos. Tačiau pirmieji du teiginiai, pasak medikų, yra klaidingi. Todėl mes nesublizgėjome žiniomis apie vaistus, gerokai atsilikdami nuo geriausiai apie juos informuotų švedų.
Mums gerokai trūksta informacijos apie antibiotikus...
Šie duomenys nereiškia, kad esame beatodairiški antibiotikų vartotojai. Atvirkščiai – lietuviai šiuos vaistus vartoja ne simptomams šalinti, o tik ligoms gydyti – ir tik su gydytojo receptu. Be recepto jų apskritai gi nenusipirksi…
Aš irgi patenku į grupę tų, kurie per pastaruosius metus vartojo antibiotikų. Ne dėl peršalimo ar gripo – šias ligas dar įveikiu be antibiotikų, tačiau supūliavus dantenoms nelabai galėjau rinktis. Gal dėl to, kad prieš tai kelis metus nebuvau naudojęs šios grupės vaistų, pasveikau bematant. Dabar sąmoningai stengsiuos padaryti kuo ilgesnę pertrauką.
Jau nebeatsimenu, kada antibiotikų ragavau
Dabar nebent koks paracetamolis, kai jau temperatūra perkopia 38.
O siaube, pirmus du teiginius laikyti teisingais – baisus neapsišvietimas. Antibiotikai žudo tik bakterijas ir jų sukeltas ligas. Tą juk vidurinėse mokyklose per biologiją turėtų visi išmokti…
Aš paskutinį kartą antibiotikų vartojau prieš keletą metų. Ir, kiek pamenu, tai vienintelis kartas, kai antibiotikus vartojau.
O kam isvis kanors apie juos zinot? Daktaras israso – tu geri. Negi pradesi savo teorija isvedinet kai vos pats ant koju pastovi.
Visi kas giriates negeriantys – ka darytumet kai jum butu taip blogai, kad iki balto akmens tualete nenueitumet? Griebtumet skaityt apie salutinius poveikius ir sestumet prie kmynu arbatos?
As uz autoriu – kur pasirinkimas?
P.S. gal kasnors pakomentuotumet kaip tas “0 %” zemelapy atrodo? Ten atseit issilavine zmones liaudies medicina praktikuoja?
Kai tai bus tikrai būtina, tada ir gersim.
Čia labiau buvo akcentuotas antibiotikų vartojimas, nors jie ir nebūtini, kaip peršalus, apsigripavus ir pan.
Tėra dvi taisyklės apie antibiotikus:
1. Nevartoti antibiotikų.
2. Jei tai neišvengiama, vartoti antibiotikų kaip įmanoma mažiau.
“ik ligoms gydyti – ir tik su gydytojo receptu. Be recepto jų apskritai gi nenusipirksi”
Teoriškai, bet ne praktiškai. Žmonės antibiotikų prasimaino įvairiais keliais: kas turi gydytojų pažįstamų, išsiprašo receptų; turi jų užsilikusių nuo ankstesnio gydymo, kuriuos po to vartoja kada nori; blogiausias variantas – parsiveža arba jiem parveža iš Kaliningrado srities, kur kai kuriose vaistinėse galima receptinių vaistų įsigyt ir be recepto.
Blogiausia, kad “mamytės” vaikeliui peršalus, t.y. pasigavus virusiuką, puolą jį šerti antibiotikais, nes “o kaip kitaip išgydyt?”…
O kartais ir gydytojai elgiasi įdomiai. Pernai per Velykas pasigavau kažkokią keistą ligą, niekaip nebuvo galima numušti virš 40 besilaikančios temperatūros. Galiausiai apsilankius pas gydytoją man pasakė, kad tai kažkoks virusinis susirgimas, gydyti nelabai ir yra kuo (toliau gerti arbatas, gulėt lovoj, itin aukštą temperatūrą numušti priešuždegiminiais preparatais), BET, išrašė kažkokių antibiotikų (virusinei ligai gydyti), jei liga nepradėtų trauktis. Kaip paaiškinti tokį sprendimą? Žinoma, išgyjau ir be antibiotikų, kurie visvien būtų nepadėję.
Nebūtinai jau reikia viską gerti ką daktaras išrašo. Man irgi ne kartą nuo gripo ar stipresnio peršalimo išrašydavo antibiotikus, tai tekdavo baksnoti pirštu į savo ligos istorijos viršelį ir aiškinti kad ant jo aiškiai užrašyta, jog esu alergiška kai kurioms antibiotikų grupėms. Tuomet jau atsirasdavo kitų vaistų gydytis ir be antibiotikų. Taip kad net jei ir būtų blogai, tikriausiai aš būčiau vienas iš to žmonių, kurie skaitytų apie šalutinį poveikį, nes žinau ką reiškia vietoj to, kad tau būtų geriau, įvyksta atvirkščiai.
to strele, banditaz:
pavieniai, verti pagarbos atvejai. Deja, ne liaudies balsas ir veidas. Vaistu kokybe, daktaru kvalifikacija – jau atskiros temos. Faktas kad didzioji dalis vistiek ims ir gers, nes (pvz)
•bijos numirt
•bijos “komplikaciju” po uzsitesusios ligos gydantis paprastais vaistais
•nores greiciau isgyti, grizti i darba ir parnesti seimai duonos ir t.t.
Gerai, kad bent jau euroblogo dalyviai domisi ka geria. Blogai – kad musu cia tik 5-iese.
P.S. kita vertus bobulyte kaimo uzkampy gerdama aspirina ir kopinedama ekologiska medu is slojikelio nuo eilinio gripo per savaite gali gala gaut negu kita, 6 tabletes chemijos prarijus.