Kopenhagoje įvyko klimato kaitos konferencija COP15. Jungtinių Tautų narės susirinko ir apsvarstė, kaip reiktų gyventi po 2012, kad kuo mažiau kenktume savo aplinkai. Priimta daug įsipareigojimų ir nutarimų. Štai Lietuva, kartu su visa ES, nusprendė savo išmetamų dujų kiekį sumažinti bent 20%.

Globalūs veiksmai ir susitarimai, žinoma, yra puiku, bet kaip sako think global, act local. štai keli įdomūs dalykai, įvykę pačioje Kopenhagoje, konferencijos metu:

Kai didieji Europos miestai pratina savo gyventojus prie dviračių ir įrenginėja jiems nuomos punktus, Kopenhaga pristato energiją gaminantį dviratį. Rato sukimo energija verčiama į elektros. Taip bevažiuojant galima pakrauti kompiuterį, telefoną ar dar ką širdis geidžia. Į komplektą įeina ir milijonas kitų funkcijų, kaip nuvažiuotų kilometrų skaičiavimas, dalinimasis maršrutais ir t.t. Na, bet čia jau nieko labai naujo. Žėkit:

Antras įdomus dalykas, kad pasnigus Kopenhagoje, nuo šiol dviračių takai bus nuvalomi greičiau už automobilių gatves. Nepasakyčiau, kad tai kažkoks stebuklingas sprendimas. Taip pat nemanau, kad jei dviračių takų valytojai užstabdys, tai kelininkai specialiai stovės ir lauks, kol pirmieji atliks savo darbą. Tiesiog tai rodo miesto galvų požiūrį į dviratininką: kaip prioritetinės transporto priemonės vairuotoją, kurį reikia gerbti. KADA TAI DAŠUS VILNIAUS VALDŽIAI?????

To paties renginio proga buvo ištirtas ir visų Europos miestų oro kokybė. Pagal bendrą indeksą esame 13-i, o pagal vieną iš parametrų – švarumą – pirmi! Tačiau džiaugtis galėsime neilgai, nes ypatingai blogai pasirodėme CO2 emisijos kategorijoje. Taigi dar kartą: dviračiai dviračiai dviračiai! (Beje, motociklas – ne dviratis, pone Navickai).

Žinoma, kaip ir kiekvieno politinio renginio metu, atsiranda opozicija. Šįkart susirinko didelis būrys protestuotojų, teigiančių, kad COP greičiau jau skatina vartojimą (ragindama pirkti naują, taupesnę techniką) vietoj to, kad mažintų jį. Daugiau argumentų ir pavyzdžių – vienos aktyvistės užrašuose.

Visada svajojau gyventi prie jūros. Bet iš Vilniaus kraustytis irgi nenoriu. Tad gal visai smagu bus, jei Baltijos jūros lygis pakils iki tiek, kad pasiektų Vilnių? :) Juokai juokais, bet besikeičiantį klimatą bent jau aš jaučiu stipriai. Kaip mažinti mūsų sukuriamas pasekmes – jau kitas klausimas.