Krepšinis – geriausias Lietuvos ambasadorius…

Jau keletą metų Lietuvoje aktyviai kalbama apie šalies įvaizdžio formavimą. Tiesa, darbais ypač nuosekliais šios kalbos retai kada virsta. Nei milijonai išleisti „drąsiems“ konsultantams, pamirštant sutvarkyt elementarų susisiekimą su šalies sostine, nei kultūros sostinės fiasko greičiausiai nepadėjo formuoti Lietuvos kaip patrauklios turizmui ar investicijoms šalies vaizdinio. Tačiau, ne klausimui, ar išviso reikia kažkokiomis kompanijomis, o ne nuosekliai gerinant infrastruktūrą, turizmą, skatinant kultūra formuoti įvaizdį turtingų dėdžių galvose, šis blogas yra skirtas.

Yra ne vieną kartą tekę girdėti frazė, kad Lietuva yra gražių merginų, pigaus (atsiprašau skanaus) alaus ir krepšinio kraštas. Su pirmaisiais dviem komponentais viskas kaip ir aišku, tiek kriterijai sprendžiant apie tą gražumą ir skanumą, tiek šlovė susijusi su tokiais dalykais yra labai abejotina, ką puikiai iliustruoja Rygos bandymai atsikratyti vakarėlių sostinės vardo. Lieka trečiasis, bent jau mūsų krepšinio funkcionierių pamėgtas, Lietuvos – krepšinio šalies įvaizdis. Na ir kas, kad tą krepšinį ne per daug kas pasaulyje žino, o ir lietuvių „sportiškumu“ tiek Ispanijos mandarinų plantacijose, tiek Anglijos statybose mažai kas abejoja. Priimkime kaip aksiomą, jog laimėjimai sporto arenose, garsina Lietuvos vardą ir kas yra ne mažiau svarbu ilgainiui leidžia organizuoti tokius dalykus , kaip 2011 metų Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje. Nieks, manau, nesiginčys, kad toks renginys gali tiek pagerinti, tiek pabloginti šalies įvaizdį, o kad atsitiktų pirmasis variantas labai svarbus išankstinis įspūdis – šiuo atveju reklama, logotipas ir pristatomieji video reportažai.

Taip jau atsitiko, kad kaimyninėse Lenkijoje ir Ukrainoje, beveik tuo pačiu metu – 2012, įvyks Europos futbolo čempionatas, kurio pristatymas visai neseniai įvyko. Niekas manau, nesiginčys, jog futbolas yra kur kas populiaresnis sportas pasaulyje, o ir vietų jo čempionatuose pirkti nereikia, bet vis dėlto keista kaip Lenkija ir Ukraina pristato savo renginį likus trims metams iki jo pradžios, o mūsiškiai po logotipo pristatymo nieko pastebimesnio reklamos fronte nuveikia nėra. Na, bent jau galėsim mokytis iš kaimynų patirties ar klaidų.

Visų pirma logotipai, kurie šmėžuos visuose TV ekranuose, bei kuriuo papuoštais suvenyrais, tikėkimės, apsikarstys sirgaliai iš užsienio. Kaimynai, iš dalies dėl organizavimo dviese specifikos, pasirinko tautiškus motyvus. Slaviški raštai, šalių vėliavų spalvos – gražu, bet pabandykit po dešimties minučių papasakoti, kas tame logotipe pavaizduota, aš nesugebėjau. Šiuo atveju mūsiškis logotipas, man patinka kur kas labiau – genialu, kas paprasta. Tiesa, gediminaičių stulpus, nežinodamas sunkiai pastebėsi, bet pats dizainas, manau, yra kur kas mažiau suplaktas ir įsimintinesnis. Tačiau, kaimynai pasistengė tą logotipą ir pristatyti, kur kas pompastiškiau (žr. video), bei neleisti jam dingti iš TV ekranų įvairių renginių pagalba, kai mes viso labo surengėme spaudos konferenciją.

Kitas, įprastas reklamos atributas yra šūkis. Kadangi tai bus pirmas tokio mąsto renginys rytų bloko šalyse, Ukrainos ir Lenkijos variantas, manau, tiesiog idealus – „Creating history together“ (Ateitį kuriame kartu). Buvimo kartu ir bendros istorijos priminimo prasmę turintis šūkis yra puikus variantas pabrėžti šių šalių integralumą Europoje. Lietuviai savo čempionatui nieko panašaus nesugalvojo, bet galbūt krepšinyje tai paprasčiausiai nėra įprasta.

Galiausiai video klipas pristatantis tiek renginį, tiek iš dalies ir pačią šalį. Kaimynų variantas, mano nuomone, perdaug „folkloriškas“ ir panašus į Hario Poterio filmo intro. Kažkokie besisukantys raštai, gėlytės, animacinės bažnyčios ir tik pabaigoje futbolo stadionas. Viskas gal būtu ir tvarkoje, bet su tiksline grupe visiškai prašauta, nemanau, kad tautodailės motyvai labai įdomūs tipiškam futbolo sirgaliui, ar bent jau juos jis tikisi pamatyti šalia futbolo, atvykdamas į nežinomą šalį. Manau, čia suveikė ir lietuviams būdingas „gintarėlių“ sindromas, kai visur kur reikia ir nereikia kišami tie gintarai, kaip labai unikalūs ir šalį reprezentuojantys objektai.

Tiesa, netgi toks klipas yra žymiai geriau negu nieko ir labai tikiuosi, kad turnyro Lietuvoje organizatoriai supras, jog geras pristatymas taip pat svarbu, bei pasimokę iš klaidų sugalvos kaip prisidėti prie Lietuvos reprezentavimo.

Na, o jeigu nesusipras, tai tikėkimės bent jau lėktuvu į mūsų šalį iki 2011 bus patekti lengviau negu dabar.