160604BER314Dažnai diskusijose apie tai kodėl Turkija turėtų/neturėtų priklausyti Europos sąjungai, kaip vienas iš pagrindinių
argumentų prieš yra naudojamas „bet juk Turkija nepriklauso Europai, ji yra Azijoje.“ Argumentas tikrai yra pakankamai rimtas. Tačiau  jį išgirdus kyla paprastas klausimas – o kaip tuomet atsitiko, kad EUROPOS krepšinio čempionate pirmąsias rungtynes mes pralaimėjome tai pačiai Turkijai?

Galbūt jums atrodo, kad aš painioju visiškai skirtingus reiškinius. Tačiau realybė yra tokia – Turkija jau seniai įvairiuose Europos komandinių sporto šakų čempionatuose dalyvauja kaip lygiavertė Europos, kad ir ką ši sąvoka reikštų, narė. Ir tai galioja ne vien tik sportui – tereikia prisiminti, kas 2003 m. Laimėjo EUROviziją.

Pagrindinis dalykas, kurį aš noriu pasakyti šiais trumpais pavyzdžiais, yra tai, kad Turkija bent tam tikrose srityse jau seniai priklauso Europai, ir kad Europą šiuo atveju reikia suprasti ne kaip geografinę, bet kaip visų pirma kultūrinę sąvoką. Žinoma, krepšinis ar Eurovizija jokiu būdu negali būti laikomi „giliąją“ kultūrą reprezentuojančiais atstovais, tačiau jie neabejotinai atspindi tam tikras populiariosios kultūros sritis, kurios daro įtaką pakankamai didelėms žmonių masėms. Ir būtent šių sričių nuvertinti jokiu būdu negalima vien dėl to paties jų „populiarumo“ – juk netenka girdėti, kad Turkija būtų kritikuojama būtent dėl to, kad ji apskritai neturi teisės  varžytis su kitomis Europos tautomis net ir tuomet, kai atrodo, tokių „tikrų“ europiečių kaip lietuviai nacionaliniai/europiniai interesai turėtų būti užgauti, kas parodo, kad pakankamai didelė dalis žmonių šiuo atveju priima Europą kaip pakankamai lanksčią sąvoką. Turkijos skeptikų teiginiai, kad Europos žmonėms Turkija yra svetima, gal ir įtikinamai skamba teoriniame lygmenyje, tačiau aš šiuo atveju kalbu apie akivaizdžius empirinius faktus, net jei jie ir pasireiškia netradicinėse erdvėse.

Šiuo savo įrašu jokiu būdu nenoriu teigti, kad Turkija neabejotinai turėtų kuo greičiau atsidurti ES – šiai šaliai dar reikia nuveikti labai daug, visų pirma sprendžiant Šiaurės Kipro problemą ir pripažįstant armėnų genocidą, be ko turkų narystė ES vargu ar apskritai gali būti įsivaizduojama. Visgi, manau, labai svarbu yra suprasti tai, kad tokios problemos yra visų pirma politinės, ir iš karto atmesti Turkijos kandidatūrą į ES vien kaip „kitokios“ kultūros atstovę nėra visiškai tikslu, kai bent tam tikrose srityse Turkija yra puikiai integravusis į Europą. „Europa“, kaip tokia, turėtų būti pakankamai lanksti sąvoka, neribojama vien geografinių zonų ribų.

Įrašo tema:
Bendra, Politika
Įrašo žymės:
, , ,