Skvotas: kitoks gyvenimo būdas mieste

Didelis būrys žmonių, savavališkai užėmęs pastatą, jame užsiima nežinia kokiomis veiklomis, reikalauja teisių ir nenori apleisti užgrobtos nuosavybės. Taip gali būti apibūdinti squater‘iai – po visą Europą (ir plačiau) paplitęs gyvenimo būdas, kuomet nenaudojamuose miesto pastatuose apsistoja alternatyvų gyvenimo būdą pasirinkę žmonės. Buvau ir aš viename tokiame apsistojęs.

Vienoje pagrindinių Barselonos aikščių susitinku su vaikinuku. Prisistato skvoto šeimininku. „Norėčiau apie tave sužinoti daugiau – net neįsivaizduoju, kas esi. Jei mums patiksi, galėsi apsistoti, kiek norėsi. Jei ne, teks atsisveikinti. Bet pirmiausia papasakosiu, kas esu aš.“. Skvotų Barselonoje – daug. Juos užėmę žmonės iš principo turi dvi veiklas: išlaikyti savo gyvenamąją vietą bei pakeisti kokią nors socialinę sferą. Gan sudėtingais teisiniais procesais (ir jų vilkinimu), šie žmonės pastatuose apsigyvena ilgam laikui – net keletui ar keliolikai metų! Žinoma, reikia būti stipriam ir atkakliam, bet tai įmanoma. Šalia išgyvenimo jaunimas užsiima papildoma veikla – mano aplankytasis skvotas dirbo ties alternatyvios švietimo sistemos propagavimu. Be reikalo prasitariau, kad esu Bolonijos proceso šalininkas – pasirodo tai yra didžiausias šios grupės priešas. Tačiau buvo tikrai įdomu padiskutuoti.

Skvoteriai – žmonės su stipria filosofija. Gyvenimas jiems (bent taip sakosi) yra beprasmis, kai tenka klausyti viršininko nurodymų, vergauti pinigams, paklusti bet kokiai sistemai ar kontrolei. Nei vienas jų neturi darbo, bet nesakyčiau, kad gyvena blogai: yra bevielis internetas, name gal 4-5 nešiojami kompiuteriai, spausdintuvas, keli šaldytuvai prikrauti maisto ir sandėlis su vaisiais. Tik vandentiekio nėra – tenka atsinešti. Po tikrai skanių ir skalsių pietų pasidomėjau – iš kur maistas? Iš prekybos centrų konteinerių! Vos susivaldžiau neišreiškęs gilaus pasibjaurėjimo. Bet turbūt supratę mano nuslėptą emociją, paaiškino: kad nekiltų rizika parduoti pasibaigusio galiojimo produktus, šie iš apyvartos išimami likus kelioms dienoms ir sukraunami į specialius atliekų konteinerius. Jei produktai suvartojami 1-2 dienų bėgyje, yra visiškai sveiki. Iš kelionės grįžau sveikas bei gyvas, tad gal tikrai?..

Šeimyniškas gyvenimas ir darbų dalinimasis (aš irgi nelikau be veiklos) , teisiniai ginčai ir kova už pasirinktą sritį – įprastinio ofisinio gyvenimo atsisakiusių jaunuolių kasdienybė. Gal jų idėjos kartais ir per radikalios, tačiau aš visada esu nuomonių už įvairovę ir jos deklaravimo nebijojimą. Todėl šiek tiek pasigendu tokių žmonių Lietuvoje. Įvairių neformalių judėjimų turime, tačiau retas kuris sugeba pasiekti masių ausis ar išsireikalauti realių pokyčių gyvenime. Ar vėl kaltinsime neišraunamą sovietinę sąmonę?.. O skvoteriai tikrai pagyvina miesto veidą ir leidžia save realizuoti gerą galvą turintiems, tačiau nenorintiems gyventi įprasto, 8 darbo valandų per dieną, gyvenimo.