LT's GO!Prieš rašydamas šį įrašą pagalvojau, kad nutolsiu nuo Lietuvos žiniasklaidos pesimistinių, „laiptinės bobučių“ standartų ir parašysiu kažką nekritikuojančio, netgi motyvuojančio.

Ne apie praradimus, praleistas progas, tačiau apie galimybes. Žinoma, kalbu apie galimybes Lietuvai, galimybes, kurias visi žino, tiesą pasakius, apie galimybes, kurių įgyvendinimui netgi buvo žengti pirmi daug diskusijų sukėlę žingsniai.

Visi mes žinome, apie mūsų „drąsios Lietuvos“ šalies įvaizdžio raidą: kontraversišką pradžią ir tokį pat šio projekto vystymąsį.  Faktas tas, kad masinė žiniasklaidos kritika, galima sakyti, visiškai numarino šį projektą, na, o Lietuvos verslu, kuris prisidėdavo prie netiesioginio Lietuvos populiarinimo, pasirūpino krizė ir „taupymo“ politika.

Žinau,  pažėriau truputi neigiamų faktų, tačiau tik tam, kad galėčiau sklandžiai pereiti prie šio straipsnio minties.

Lietuva ateinančius 4 metus galės naudotis itin retai pasitaikančia galimybe – beveik nuolatiniu tarptautinės visuomenės dėmesiu. Kas iš esmės reiškia, jog jeigu mes teisingai sužaisime kortomis, tai lems santykinai nemokamą visuomenės ryšių kampaniją.  Kaip? Kodėl? Mano manymu, turime tam visas reikiamas savybes.

Visų pirma, ateinančiais metais mūsų šalies laukia keli itin atsakingi vaidmenys.

Lietuva pirmininkaus ESBO 2011 metais, Europos Sąjungai – 2013. Kalbant apie pirmininkavimą ES, valstybės vadovai akivaizdžiai nenori kartoti savo klaidų ir pirmus planavimo „akmenis“ padėjo jau šios vasaros pabaigoje.  Neturiu nė minėti, koks tai svarbus išbandymas mūsų viešųjų ryšių specialistams. Tarkim, Švedijos pasiruošimas prilygo beveik naujam šalies įvaizdžio kūrimui: naujas logo, šūkiai, idėja, kryptis etc.

Neabejotina, kad  per šiuos metus Lietuva gaus tiek tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, kiek tikriausiai paskutinį kartą buvo gavusi tik po nepriklausomybės atkūrimo.

Be tarptautinių organizacijų pirmininkavimo pozicijos, Lietuvos taip pat laukia 2011 metų krepšinio čempionatas. Masės turistų, žurnalistai, komentatoriai iš visos Europos. O kas lietuviams gali būti geresne tiksline auditorija reklamai nei krepšinio fanai, atvažiavę į krepšinio šalį?

Nepamirškime taip pat ir 2010 m. Žalgirio mūšio minėjimo, kur, bendradarbiaudama su stipriausia Rytų Europos ekonomika – Lenkija, Lietuva pasikvies atstovus iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei kitų mūšyje dalyvavusių tautų. Puiki proga dar kartą priminti apie save Rytų rinkai bei subtiliai užsiminti apie istorijos krečiamas išdaigas ir savo turėtą galybę.

Pagaliau, neturime pamiršti mūsų Lietuvos pasididžiavimo – Dalios Grybauskaitės. Gerai pagalvojus, ji yra mūsų vienintelė tarptautinio elito „celebrity“  statusą turinti Lietuvos atstovė. (su visa pagarba V.A). Artėjant Europos Komisijos kadencijos pabaigai žurnalas „The Economist“ įvertino geriausius eurokomisarus ir mūsų Prezidentė išdidžiai puikavosi tarp jų, kartu su tokiais epitetais kaip „fearless“ ir „fierce“.

Ar aš jau minėjau, kad ir ekonominiai faktoriai atrodo optimistiškai? Per tuos metus Lietuvos ekonomika turėtų pradėti kilti, o gerai išnaudotos papildomos galimybės gali sukelti didelį ekonomikos šuolį.

Atrodo, viskas lengva, tačiau ar nustversime šį šansą?

Gal pagaliau nustosime verkti, kad „drąsumas“ neatitinka Lietuvos identiteto ir tiesiog patikėsime savimi?

Gal pagaliau pradėsime kurti savo įvaizdį per verslą? Kodėl, kai atsiverčiu įtakingus vakarų žurnalus kaip The Economist, matau reklamą, kurioje stambios tarptautinės korporacijos vadovas kviečia investuoti į Gruziją, o ne į Lietuvą?

Yes we can?

Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų jau greitai, tik po poros metų!

Įrašo tema:
Bendra