Baltijos jūros regionas – ES makroregionas ar vientisas vienetas?
ES makroregionai, tokie kaip Baltijos jūros, gali turėti savo biudžetinę eilutę ES biudžete, teigia aukšti Švedijos vyriausybės pareigūnai. „Baltijos jūros regiono strategija yra fantastiška, tačiau ji turi savų apribojimų. Ji yra orientuota į keletą svarbių ir didelių projektų, tačiau nėra pajėgi išspręsti visas esamas problemas šiame regione“, teigė Švedijos ES reikalų ministrė Cecilia Malmstrom regionams ir miestams skirtame reginyje, kuris vyko Briuselyje.
Baltijos jūros strategija yra pilotinis ES projektas, kuris savaime nėra skirtas naujų fondų į regioną pritraukimui. Strategija skirta geresniam esamų projektų koordinavimui aštuoniose šalyse – Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Taip pat svarstomos partnerystės projektuose su Rusija ir Baltarusija galimybės. Ponios Malmstrom nuomone, 2014-2021 metais Baltijos jūros makroregionas galėtų turėti savo finansinius išteklius Sanglaudos fondo rėmuose. ES regioninių reikalų komisaras Pawel Samecki teigia, kad diskusijos šiuo klausimu jau prasidėjo. Baltijos jūros makroregiono pavyzdžiu gali pasekti ir kiti ES regionai. Sėkmės atveju, atsirastų Dunojaus, Alpių ar Karpatų makroregionai.
Kuo unikalus yra Baltijos jūros regionas (makroregionas)? Prie Baltijos jūros krantų gyvena penktadalis Europos Sąjungos gyventojų. Baltijos jūra yra didžiausia Europos Sąjungos vidaus jūra. Daugeliui bus naujiena, tačiau Šiaurės – Baltijos šalių ekonomika kartu sudėjus yra devinta didžiausia pasaulyje ekonomika (kartu su Vokietijos Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos ir Šlėzvigo-Holšteino regionais). Žinoma, ES rėmuose nėra įmanoma išspręsti visų esamų klausimų, todėl Norvegijos Užsienio reikalų ministras Jonas Gahr Store pateikė pasiūlymą dėl Šiaurės – Baltijos šalių atstovavimo didžiajame dvidešimtuke (G20). Šis žingsnis leistų Baltijos jūros regionui nuskambėti skardžia gaida tarptautiniame kontekste.
Istorija rodo, kad Baltijos regiono šalys arba kariaudavo tarpusavyje, arba, sudarę sąjungas sėkmingai prekiaudavo, intensyviai keisdavosi informacija ir žiniomis. Pastarasis kelias suteikia visoms šalims daug naudos. Daugeliui Baltijos regiono šalių yra būdinga atvira, į eksportą orientuota ekonomika. Būtent todėl dabartinė krizė jas visas gana skaudžiai palietė. Šiuo požiūriu kiek išsiskiria Lenkija, kurios ekonomika yra mažiau atvira, mažiau orientuota į eksportą ir daugiau priklausoma nuo vidaus rinkos. Tačiau atvira ekonomika turi ir savų pliusų. Gana stipriai tarpusavyje integruotos ekonomikos suteikia galimybę ženkliai padidinti regiono patrauklumą ir konkurencingumą naujuoju ekonomikos augimo laikotarpiu. Tai puikiai supranta mūsų Šiaurės kaimynai. Dabartinis pasaulis pasižymi dideliu kapitalo ir darbo jėgos mobilumu. Todėl, šis bendradarbiavimas turėtų būti suvokiamas platesne prasme nei bendros strategijos rengimas ir bendrų aplinkosaugos, energetikos ir transporto projektų įgyvendinimas. Gilesnės integracijos atveju, Baltijos jūros regionas pasaulyje taptų patrauklia vieta kapitalui valdyti ir verslui plėtoti ir būtų suvokiamas kaip vienas darinys.
Ši integracija stiprėja. Šiaurės šalių bankai Baltijos valstybes traktuoja kaip vidinę rinką. Mūsų kaimynai lyderiauja pagal tiesiogines užsienio investicijas į ekonomiką. Tai ne tik bankai, telekomunikacijos bendrovės, turto valdymo kompanijos. Lietuvoje yra įsikūrę daugybė smulkaus ir vidutinio dydžio gamybinių įmonių. Apie jas mes retai skaitome spaudoje ar regime televizijos ekranuose, tačiau jos didžiąją dalį produkcijos eksportuoja. Tiems, kam tenka daugiau keliauti, žino, kad lėktuvo bilietai yra žymiai pigesni skrendant į Skandinavijos šalis – tai taip pat vis didėjančios integracijos požymis. Lietuva yra perėmusi iš savo šiaurinių kaimynių daugybę patirties transporto ir aplinkosaugos srityje.
Svarbu suvokti, kad mūsų šiaurinės kaimynės yra vienos iš lyderių pasaulyje diegiant inovacijas įvairiose srityse. Skandinavijos šalys lyderiauja žaliųjų technologijų diegime, jos taip pat priskiriamos prie labiausiai patogių gyventi ir kurti šalių pasaulyje. Nepaisant to, Baltijos šalys ir Lenkija joms yra labai svarbios, nes būtent suvokimas, kad kartu mes esame daugiau pastebimi ir girdimi, skatina mūsų kaimynes vis intensyvesniam bendradarbiavimui. Kaip bebūtų, yra dideli šansai, kad mūsų kaimynės kaip visada efektyviai įgyvendins ilgalaikius planus. Tačiau tam ir mums reikėtų atsikratyti savo provincialumo ir paspausti mums ištiestą bendradarbiavimo ranką. Tikras lyderis visada džiaugiasi ir partnerio sėkme, ypač jei pastarajam yra galimybės pačiam tapti lyderiu.
Bendraautorius Marius Ramanauskas
Šaltiniai: Europos Komisija, Baltic Development Forum, EUobserver