Pamąstymai apie šiuolaikinį meną

Postmodernus menas. Nuotr. iš puslapio Sculpture.pe.kr

Kai kalba pakrypsta apie meną, net ir šiais postmoderniais laikais tūlas žmogelis, nelygu jo charakterio ypatybės, sutrinka, supyksta arba tiesiog lieka abejingas. Kodėl? Mano atsakymas paprastas: visais žmonijos egzistavimo amžiais menas buvo išskirtinai elito, aristokratų kultūrinė veikla. Paprasti mirtingieji meno nei suprato, nei norėjo suprasti, o iš tiesų, net nesugebėjo tokia veikla užsiimti. Praūžus Didžiajai Prancūzijos revoliucijai, šis „žmogiškųjų apačių“ nesusivokimas nuosekliai virto apmaudu, peraugusiu į pyktį, pagiežą ir agresiją elito atstovams, kuriems menas buvo artimas kaip meno kūrėjams, vertintojams ir vartotojams. Galiausiai esminį perversmą kultūroje ir mene padarė modernizmas, sutraukęs šių objektų ryšius su tradicija bei autoritetu, o galutinį tašką padėjo postmodernizmas, kuris meną pavertė kiekvieno, net ir „liaudies“ žmogaus gyvenimu.

Pateiksiu savo supratimą apie meną. Pirmiausia reikia sutarti, kas sudaro meno turinį. Mano supratimu, meno kūrinys turi nagrinėti žmogaus gyvenimui svarbias, egzistencines problemas bei jų priežastis. Kūrybos tematika privalėtų apimti tokius gyvenimo fenomenus, kaip mirtis, baimė, džiaugsmas, skausmas, liūdesys, meilė ar kitus, žmogų per amžių amžius kankinančius ar pamaloninančius, veiksnius.

Skaityti daugiau...

Skvotas: kitoks gyvenimo būdas mieste

squats-vs-sharks-in-barcelona-squats-vs-sharks-in-barcelonaDidelis būrys žmonių, savavališkai užėmęs pastatą, jame užsiima nežinia kokiomis veiklomis, reikalauja teisių ir nenori apleisti užgrobtos nuosavybės. Taip gali būti apibūdinti squater‘iai – po visą Europą (ir plačiau) paplitęs gyvenimo būdas, kuomet nenaudojamuose miesto pastatuose apsistoja alternatyvų gyvenimo būdą pasirinkę žmonės. Buvau ir aš viename tokiame apsistojęs.

Skaityti daugiau...

Trumpa rusiško mentaliteto istorija

Rusijos imperializmas: Stalino planai

Armėnų kilmės rusų politologas Andranikas Migranijanas mėgdavo sakyti, jog Rusijos istorija, tai nuolatinė autoritarinių bei totalitarinių valdžios sistemų kaita laikotarpių bėgyje. Savo įžvalgą jis argumentavo tuo, jog komplikuota rusų tautos dalia daugelį amžių kariaujant dėl išlikimo arba įtakos sferų su artimiausiais savo kaimynais, vidaus politikoje leido įsigalėti tvirtos rankos kultui. Nuolat kylantys konfliktai su „išorės agresoriais“ būdavo pristatomi kaip grėsmė šalies saugumui. Valdžios elitas išmaniai naudojosi nepaprastąja padėtimi valstybės viduje iki minimumo suvaržydamas piliečių teises. Ilgainiui tokia padėtis tapo neatsiejama rusiškojo mentaliteto dalimi. Konsoliduota ir permanentinio karo negandoms pritaikyta liaudis valstybės valdovams suteikė papildomų kozirių, ir taip jau nemenkam, karybos ir visuotinės mobilizacijos potencialui.

Skaityti daugiau...

Chance: Lietuva

LT's GO!Prieš rašydamas šį įrašą pagalvojau, kad nutolsiu nuo Lietuvos žiniasklaidos pesimistinių, „laiptinės bobučių“ standartų ir parašysiu kažką nekritikuojančio, netgi motyvuojančio.

Ne apie praradimus, praleistas progas, tačiau apie galimybes. Žinoma, kalbu apie galimybes Lietuvai, galimybes, kurias visi žino, tiesą pasakius, apie galimybes, kurių įgyvendinimui netgi buvo žengti pirmi daug diskusijų sukėlę žingsniai.

Skaityti daugiau...

Kas yra Euroblogas?

Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.

Autoriai

Esu žurnalistas. Bet netikras. Nes mėgstu kelią, mėgstu ilgais vasaros vakarais rašyti dienoraštį, piešti, groti, žvejoti ir bendrauti su draugais iš įvairių šalių. Kiti sako, kad būtent dėl to ir esu pats tikriausias žurnalistas... Įtemptas, greitas, streso pilnas žurnalisto darbas - ne man, todėl tikslingai pastaruosius savo metus išnaudojau malonumą teikiančios veiklos paieškoms. Savanoriavau Afrikoje, organizavau renginius, dirbau socialinį darbą, gilinausi į literatūrinę žurnalistiką, kurią šiame greitų žinučių amžiuje mes visai pametėme. Ir štai po truputi, kaip kokiam archeologui iš po žemės ryškėja mano mėgstamo darbo griaučiai – kuriu kelionių pasakojimų rubriką nacionaliniame žinių portale ir svajoju apie redaktoriaus darbą keliaujant per Iraną, Kiniją ar motociklu važiuojant nuo Argentinos iki Aliaskos.

Studentams ir moksleiviams

Projekto partneris

 

You need to log in to vote

The blog owner requires users to be logged in to be able to vote for this post.

Alternatively, if you do not have an account yet you can create one here.

Powered by Vote It Up