Europos judrioji savaitė
Kasmet, rugsėjo gale, visoje Europoje vyksta renginiai, skirti priminti miesto gyventojams: ej, judėti galima ne tik nuosavu automobiliu! Tai vadinama Europos judrioji savaitė.
Nuolat susiduriu su atvejais, kada žmonės iš mano aplinkos automobiliu naudojasi visiškai be galvos: pritrūkę kiaušinių iki parduotuvės važiuoja, iki sporto klubo (kuriame paskui mina „dviratį“!!!) važiuoja, į paskaitas irgi važiuoja tik automobiliu. Nesvarbu, kad pėškom/dviračiu tai užtruktų ne ką ilgiau (juk reikia rasti, kur prisiparkuoti, kartais tenka važiuoti aplink ir pan). O dėl kokių nors techninių nesklandumų priversti pasivažinėti viešuoju transportu įspūdžius pasakoja bent pusdienį (apie gražias studentes ir girtus benamius). Manau būtent tokiems žmonėms ir yra skirta tokia diena. Jiems reikia pamatyti, kad važiuoti dviračiu iki darbo yra įmanoma – ir net visai greita, smagu, ryte prabudina…ir, na, juk kiekvienam savi pliusai, kurių nepabandęs nesužinosi!
Štai Briuselis, kaip jam ir priklauso, turbūt stipriausiai dirba: nemokamas viešasis transportas, uždraustas automobilių eismas, galybė renginių. Na, apie tai jau prieš porą metų savo bloge rašiau – nesikartosiu. Mes irgi po truputį vejamės.
Kiekvienam tai skonio reikalas, bet tikrai – pabandykit bent kelias dienas iki darbo nulėkti dviračiu, jei iki šiol neteko bandyti. Na ir nesvarbu, kad pakeliui yra kalnelis arba kad ofise privalomas kostiumas. Viskas išsprendžiama! Na, o jei dviračio neturit, sėskit į troleibusą. Nuo vieno pravažiavimo neatsitiks nieko, bet naujų emocijų tikrai bus nemažai. O jei tai padarytumėt su visais bendradarbiais, būtų apie ką pašnekėti per pietų pertrauką! 
Ateinanti savaitė (rugsėjo 16-22 d.) bus skirta tam, kad pagalvotume apie tai, kaip kiekvienas galim prisidėti prie švaresnio miesto. O pagalvojus tą mintį realizuoti!
Visada norėjau šiltųjų sezonų metu automobilį iškeisti į dviratį arba Vespą, tačiau gyvenamosios vietos nuotolis tiesiog neleidžia pasinaudoti tokia galimybe.
Požiūris į viešąjį transportą, kaip į pramogą yra tikrai įdomus, gal vertėtų ofisuose daryti “public transport Fridays”?:)
Kai buvau studentas ir gyvenau su tėvais, į universitetą ir į darbą važinėjau dviračiu. Buvo patogu, nes kelias buvo nuo kalniuko. O namo grįždavau suprakaitavęs ir iškart po dušu lįsdavau. Buvo patogu taip gyventi, nes mažai kuo rūpintis reikėjo. Tačiau kai pradėjau gyventi savarankiškai baigėsi visas patogumas. Į darbą teko važiuoti į kalniuką, po darbo į parduotuvę. Čia ir prasidėjo nepatogumai: darbe nėra dušo ir viršininkams nerūpi jį įrengti; prie parduotuvių nėra vietų dviračiams statyti. Teko atsisakyti dviračio, nes darbe smirdantis būti negali, o ieškoti vietos kur prirakinti dviratį prie parduotuvės nelabai įdomus užsiėmimas, kai trūksta laiko. O juk kiekvienam žmogui svarbu patogumas.
Bandžiau naudotis viešuoju transportu, bet Lietuvoje nemačiau nei vieno miesto, kuris stengtųsi darbais jį propaguoti. Prastas maršrutų tinklas, prastas autobusų stovis, nesilaikoma grafikų, gatvėse jie neturi pirmumo, nepatogus apmokėjimas. Aišku, kažkam viešasis transportas yra gerai, nes užtenka vieno autobuso ar troleibuso pasiekti tikslą. Tačiau man, kaip ir daugeliui kitų, tenka važiuoti su persėdimais. Į skirtingus darbus man tekdavo važiuoti skirtingais keliais, skirtingus atstumus. Tačiau visais atvejais automobiliu būdavo greičiau. Daug greičiau. O ir pigiau. Net dviračiu būdavo greičiau, nei viešuoju transportu. Tai kam toks viešasis transportas reikalingas? Tik tiems, kas neturi automobilio ar užtenka pavažiuoti kelias stoteles.
Pagyvenęs užsienyje pamačiau visai kitą situaciją, kai viešuoju transportu naudotis visais atvejais patogiau. Jie turi atskiras gatvės juostas visame mieste. Maršrutas kursuoja kas 15 min. Tas pats bilietas galioja visam viešajam transportui (kai kuriose šalyse galioja ir traukiniams). Yra įvairaus laiko galiojimo bilietai: nuo 1 val. iki visos paros, savaitei, mėnesiui. Ir nesvarbu kurią savaitės ar mėnesio dieną nusipirksi, jis galios nuo to momento, kai jį pirmą kartą pažymėsi.
Tad kol Lietuvoje viešasis transportas nebus patogesnis už automobilį, tol aš, kaip ir daugelis kitų, bus priversti jį ignoruoti. Ir tokios dienos kaip „Europos judrioji savaitė“ mane tik suerzina, o ne skatina keistis. O norėtųsi pokyčių.
Geras, gera dalyka propaguojantis straipsnis, pilnai sutampanti DZAB’o nuomone su manaja. Pamenu kaip is viesojo persedau uz vairo – buvau raketa beveik visais atzvilgiais. Tiesa – gyvenime taip susikloste kad namai -> darbas -> universitetas -> namai man visada ispuldavo be kamsciu, todel matyt kiekvienu atveju savi niuansai.
Prisiminiau iviki viesajame transporte, kaip vokiskai kalbeje pagyvene turistai (greiciausiai vyras ir zmona) nusipirke pas vairuotoja bilieta, ir nesuprate kad ji reikia pasizymeti, po keliu stoteliu buvo sturmu islaipinti melynanoses su kasantru dantim lietuviskai – rusiskai kalbancios kontrolieres ir isodinti i ju raudona kilnojama ofisa ant ratu. Tautos mentalitetas. Nezinau, kiek tas reikalas atsiejo musu salies sveciams, bet manau kad teisinga pabaiga jiems butu kainavusi ne viena savaite. Manau kita karta sie sveciai, ir visi ju draugai girdeje tokia istorija visu pirma kreipsis i automobiliu nuomos centra.