Jau kelias dienas kolegoms zirziau, jog labai norėčiau dviejų dalykų (išskyrus didesnę algą, žinoma). Mano skrandis jau kurį laiką šaukte šaukiasi silkės su bulvėmis ir… čeburekų. Tiesa, pastarųjų poreikį šiaip ne taip nuslopinau, bet nerimastingas silkės šauksmas vis aidi galvoje.

Ką gi, šiandien uždaręs savo kabineto duris patraukiau lyg prekybos centro. Mėgstu juos didelius, todėl paėjau iki tikros apsipirkimo Mekos miesto centre. Šiaip jau aš įnoringas pirkėjas. Todėl po gerų 15 minučių žuvies skyriuje išsirinkau dūmo skonio silkutės, jau buvau ją bededąs į krepšį, kai mano akis užkliuvo už pragaištingos kombinacijos E621.

Tai jau galutinai pakirto mano silkės išsiilgusį kūną. “Ką gi”, – pamaniau aš “būna ir blogiau”. Pasirodo – nė velnio! Peržiūrėjęs 19 skirtingų silkių pakuočių neradau nė vienos be maisto priedo E621. Va čia ir užkibau it koks kilbukas ant musės lervos. Laiko turėjau, todėl nukulniavau į greta esantį DIDELĮ prekybos centrą, kuriame apžiūrėjęs VISAS fasuotas silkes taip ir neradau nė vienos be fatališkojo E621. O kas man jaunam? Sėdau į troleibusą ir nuvažiavau į kitą miesto pusę. Trečias prekybos tinklas, trečias didžiulis prekybos centras ir trečia nesėkmė.

Jei dabar sėdite ir juokiatės sau į rankovę po žandu kramtydami silkę su burokėliais ir manote, kad man jau visai šratai pasisuko, siūlaus paskaityti šią citatą:

Glutamo rūgšties natrio druska, natūrali amino rūgštis (baltymų sudėtinė dalis). Pramoniniu būdu gaunama iš melasos bakterinės fermentacijos metu. Taip pat gaunama iš daržovių baltymų, pvz. glitimo ar sojų baltymų. Glutamo rūgšties ir glutamatų yra visuose baltymuose. Laisvų glutamatų didelėmis koncentracijomis yra bręstančiame sūryje, piene, pomidoruose ir sardinėse. Manoma, kad provokuoja žemo spaudimo glaukomos formą.
Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, astma, migrena, vėžiniai susirgimai, smegenų pakitimai, nutukimas. (pagal sveikasvaikas.lt)

Maunate ant šakutės bulvę su krapais ir grūmojate, jog E621 tai gyvulinės kilmės maisto priedas? Vėžiniai susirgimai – ačiū, ne. geriau jau aš čebureką valgysiu.

Štai čia man ir kilo klausimas, kokiu būdu mus turėtų pasiekti informacija apie maiste esančius priedus? Pats informaciją apie priedų keliamus pavojus vargais negalais išsigooglinau, tačiau ką daryti prekybos centre susidūrus su gausybe raidžių ir skaičių kombinacijų? Tačiau, gamintojai taip pat nesnaudžia – vis daugiau tokių šifruočių keičiamos originaliais medžiagų pavadinimais, pavyzdžiui, polioksietileno sorbitano mono-lauratas arba stearilo tartratas.

Kas kontroliuoja gamintojų gudrybes ir ar tikrai dabar esantis produktų ženklinimas nėra tobulintinas? Ką daryti, jog šiandien pietums valgyta silkė ryt tavęs nepaguldytų po velėna?

Ministras buvo pakeistas, o veiksmų, kovojančių su mano aprašytomis problemomis, imtasi nebuvo.

Kol kas ir visos pastangos mažinti nusikaltimus kelyje ar tiesiog eismo pažeidimus nedavė rimtų rezultatų. Automobiliuose taškomės kone sparčiausiai Europoje, nors, rodos, vairavimo teisių įgijimo sąlygos nėra jau tokios visai skylėtos. Ir nesam tokie turtingi, kad turėtumėm daug atliekamų automobilių, pinigų neprotingai brangiam kurui. Tačiau tai nesudaro sąlygų kultūringam ar bent gyvybei nepavojingam vairavimui.

Prieš kurį laiką buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras R.J. Dagys teigė, kad jo vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imasi priemonių, kad jau galbūt mažiau kaip po 40 metų Lietuvoje gyventojų padaugės stulbinančiais beveik 19 procentų. Nuo dabar gyvenančių trijų su trečdaliu mūsų padaugės iki sveikų 4 milijonų. Pavartojau epitetą „stulbinančių“ todėl, kad paskutinius dvidešimt metų gyventojų skaičius mažėjo. Ir ne trupučiu, o pakankamai sparčiai – jau netekome 10 procentų gyventojų. Per 2007 metus gyventojų skaičius dėl įvairių priežasčių sumažėjo apie 19 tūkst. ir tai – kasmetinė tendencija.

Kasmet, rugsėjo gale, visoje Europoje vyksta renginiai, skirti priminti miesto gyventojams: ej, judėti galima ne tik nuosavu automobiliu! Tai vadinama Europos judrioji savaitė.

Nuolat susiduriu su atvejais, kada žmonės iš mano aplinkos automobiliu naudojasi visiškai be galvos: pritrūkę kiaušinių iki parduotuvės važiuoja, iki sporto klubo (kuriame paskui mina „dviratį“!!!) važiuoja, į paskaitas irgi važiuoja tik automobiliu. Nesvarbu, kad pėškom/dviračiu tai užtruktų ne ką ilgiau (juk reikia rasti, kur prisiparkuoti, kartais tenka važiuoti aplink ir pan). O dėl kokių nors techninių nesklandumų priversti pasivažinėti viešuoju transportu įspūdžius pasakoja bent pusdienį (apie gražias studentes ir girtus benamius). Manau būtent tokiems žmonėms ir yra skirta tokia diena. Jiems reikia pamatyti, kad važiuoti dviračiu iki darbo yra įmanoma – ir net visai greita, smagu, ryte prabudina…ir, na, juk kiekvienam savi pliusai, kurių nepabandęs nesužinosi!