Atviras Kodas Europos Sąjungoje
(C) phradaka
Šiomis dienomis, vis dažniau nuskamba istorijų apie tai, kaip įvairios ES šalys sėkmingai „prisijaukina“ atviro kodo programinę įrangą ir džiaugiasi rezultatais. Būtent todėl ir norėčiau Jums papasakoti apie 3, labiausiai įsidėmėjusius atvejus.
- Veronos universitetas operacinę sistemą į Linux.
Nuo šiol Verona galės pasigirti, ne tik esanti Romeo ir Džiuljetos meilės istorijos vieta, bet ir inovatyvaus universiteto turėtoja. Visą perkėlimo programą jie pavadino OSA – Open Source di Ateneo, taip pat aiškinama, kad OSA itališkai reiškia drįsti. Šios programos vykdymas pradėtas jau 2009 sausį ir ketinama viską baigti iki 2011 metų. Programa yra vykdoma trimis etapais: 2009 metais, vyks darbuotojų mokymai ir pradėtos naudoti atviro kodo programos: Firefox,Thunderbird ir OpenOffice. 2010 bus pereita prie atvirų formatų, kurie nėra apriboti komercinėmis lincencijomis. 2011 visi kompiuteriai galutinai bus perkelti į Linux operacinę sistemą ir juose nebeliks uždaro kodo programų. Anot projekto koordinatorių darbuotojams nėra sunku pereiti prie naujos darbo aplinkos, taip pat buvo pastebėta, kad kai kurie darbuotojai patys puikiai sugeba pabrėžti darbo aplinkų skirtumus, tai padeda mokymuose susikoncentruoti ties didžiausiais neaiškumais.
Pagrindine distribucija darbuotojų kompiuteriams buvo pasirinkta Ubuntu, tuo tarpu serveriams parinkta Red Hat distribucija. - Prancūzijos policija
Ši programa prasidėjo jau gerokai seniau. 2005 metais buvo nuspręsta perkelti policijos kompiuterius prie atvirojo kodo programinės įrangos. Kovo mėnesį buvo perkelti maždaug 5000 kompiuterių, o iki metų pabiagos ketinama iš viso 15 000 tūkstančių kompiuterių pradėti naudoti Linux operacinę sistemą. Galutinė numatoma šio projekto data yra 2015 metai, kurių pabaigoje visi 90 000 Prancūzijos policijos turimi kompiuteriai naudos tik Linux operacinę sistemą.
Anot Žandarmerijos leitenanto-pulkininko Xavier Guimard jiems pavyko sumažinti informacinių technologijų biudžetą 70%, visiškai nesumažinant galimybių. Kalbant tiksliais skaičiais, per visą programos vykdymo laiką, jau buvo sutaupyta apie 50 milijonų eurų. - Dar vienas atvejis Prancūzijoje:
Puikiai matosi, kad šioje srityje ES lyderė yra Prancūzija. Prancūzijos parlamentas nusprendė 1100 parlamentarų ir jų padėjėjų kompiuterių perkelti į Linux operacinę sistemą. Šiuo metu ~80% žmonių džiaugiasi šiuo perėjimu ir nenori grįžti prie uždarojo kodo programų, tuo tarpu tik 14% darbuotojų vis dar svajoje apie grįžimą prie Windows. Manoma, kad dėka tokio perėjimo per artimiausius penkerius metus pavyks sutaupyti apie 500 000 eurų.
Suprantu, kad visos šios istorijos yra tik lašas jūroje. ~95 000 kompiuterių, palyginti su pasauline rinka nėra labai didelis skaičius. Tačiau vis tik šie Linux sėkmės pavyzdžiai parodo, kad ir valstybinės institucijos gali labia puikia idirbti su AK programomis, taip sutaupydami savo valstybei pinigų. Vis tik, dabar taip skelbiant taupymo bumą, turėtų susiamstyti visos valstybinės institucijos ir bendromis pajėgomis pereiti prie atvirų standartų. Aukščiau pateikti pavyzdžiai labai puikiai parodo, kad finansams tai tik į gerą, o darbuotojams ir darbui problemų tikrai nekylą.
P. S. Nepamirškim Lietuvos
Vos nepamiršau paminėti, kad minimaliso iniciatyvos yra buvę ir Lietuvoje. ir šitaip sutaupė ~50 000Lt. Ir tiek jie sugebėjo sutaupyti nusipirkę viso labo 41 kompiuterį. Ar nebūtų logiška su visais kompiuteriais pereiti prie Linux ir taip sutaupyti dar didesnes sumas? Tiesa, parlamentaras Petras Auštrevičius. Deja, tačiau jo žodžiai nebuvo pakankamai gerai išgirsti. Tikėkimės p. Auštrevičius nepamirš šios savo idėjos, ją vis primins, kol galų gale ji sulauks atitinkamo dėmesio. Juk tai ne tik sutaupyti pinigai, bet dar ir įrodymas, kad šalis yra pakankamai drasi ir inovatyvi.
Idėja taupyti yra graži. Tačiau reikia gerai paskaičiuoti. Deja, nei Verona, nei Prancūzijos policija, nei Prancūzijos valdžios institucijos nepateikia duomenų kiek jos sutaupė resursų: pinigų, laiko ir žmogiškųjų. Net Vilniaus savivaldybės variantas parodo atvirkštinį variantą.
Tad pasižiūrėkime ką galima tiksliai paskaičiuoti. 1 (pinigai): Microsoft Windows + Microsoft Office (~1300 Lt) <= Linux + OpenOffice + mokymai (~1500 Lt). 2 (laikas): Kol darbuotojai mokosi nėra atliekamas tiesioginis darbas; Užima laiko surasti programas (antivirusinės programos, vaizdo, garso grotuvai, žodynai, specialiosios programos), kurios sėkmingai veikia su Linux ir jas įsigyti (ne visos firmos jomis prekiauja). 3 (žmogus): Kol naujos žinios yra įsisavinamos praeina dar keletas mėnesių (priklauso nuo darbo su kompiuteriu intensyvumo ir žmogaus sugebėjimo įsisavinti naujas žinias). 4 (suderinamumas): dažnai Microsoft programomis sukurti dokumentai neteisingai ar išvis neatsidaro atsidaro OpenOffice programomis. Tad kils bėdų su anksčiau dirbtais dokumentais.
Deja, yra dar kiti esminiai dalykai, kurių niekas (bent jau aš neradau, o ponas Stonikas nenurodo) nebuvo paskaičiavęs. Tai kiek žmonių yra patenkinti, kad tenka dirbti su OpenSource programomis? Kiek laiko jie užtrunka atlikti tą patį darbą su Microsoft ir su OpenOffice programomis? Dėl kurių programų dažniau tenka kreiptis į specialistus? Kurios programos dažniau genda?
Deja, nei į šiuos, nei į kitus klausimus atsakymo nereikia tikėtis. Nes tai esmė, o į esminius dalykus neįdomu gilintis. Ponas Stonikas nurodo pavyzdžius paimtus iš šaltinių, kurių patikimumas yra abejotinas. O pavyzdys apie Vilniaus savivaldybę (nors pirko Vilniaus apskritis) kelia juoką, kai pirkdami kompiuterius atsisakė Microsoft programų ir sutaupė 50 tūkst. litų, o vėliau išleisdo 90 tūkst. litų apmokant personalą. Juk mokyti dirbti su Microsoft nereikia. Tai žmogus turi mokėti ateidamas dirbti. Aš nesu Microsoft šalininkas. Man gaila, kad nėra konkurencijos operacinių sistemų ar ofiso paketų srityje, tačiau prieš rašant į oficialius puslapius reiktų gerai apgalvoti straipsnį ir daryti mažiau gramatinių klaidų.
ponas dzabai
siaip ne viska perskaiciau bet is kur tamsta istraukete kad mokytis dirbti su microsoft programomis nereikia, is asmenines patirties galiu uztikrinti, kad visi valstybes tarnautojai nuolat yra siunciami i apmokymus dirbti ivariomis programomis tame tarpe ir windows…. Taigi nors minimaliai (daugiau ar maziau) ir moka ten visi dirbti su tai microsoft produktais bet i mokymus sertifikatams gauti ir siunciami uz labai abejoju ar mazesnius pinigus negu opensource apmokymai
Džabai,
Kas liečia pinigus, pasitenkinimą, tai ir pačiame įraše yra nurodyti tikslūs skaičiai. Turbūt taip ir neperskaitėte viso įrašo?
Prancūzijos policijai pavyko sutaupyti 50 milijonų eurų per 4-5 metus. O visas jų IT biudžetas sumažėjo ~70%. Ar tai nėra dideli skaičiai? Be to, dar visi kompiuteriai nėra perkelti prie atvirų programų, kas leis šiems skaičiams dar labiau išsiplėsti. Nejau manote, kad žmonėms dirbantiems su 90 000 kompiuterių(manykim, kad ir darbuotojų skaičius panašus) reikės apmokyti 50 milijonų?
Žinoma, pritariu, kad perėjimo laikotarpiu išlaidos persikelia į darbuotojų mokymus ir laiko investicijas, Tačiau darbui įsivažiavus ir praėjus keleriems metams po galutinio persikėlimo, tokie dideli mokymai nebevyksta. Tai apie ką mes kalbam? Ar trumpalaikę metų strategija ar ilgalaikę insvesticiją į atvirus standartus, kuri leidžia smarkiai sumažinti išlaidas?
Dėl žmonių pasirenkinimo atviraisiais standartais, punkte apie Prancūzijos parlamentą buvo nurodyta, kad 80% darbuotojų yra patenkinti naująja programine įranga. Šią eilutę skaitydamas taip pat praleidot?
Kalbnat apie darbo trukmę ir kreipimąsi į specialistus tikslaii atsakyti negaliu. Neteko susipažinti su jokio tyrimo duomenimis, pateikinačiais statistiką būtent šia kryptimi. Bet nemanau, kad atvirojo kodo programos yra toks didelis blogis, kad turėtų dažnai gesti, praryti daug laiko darbui ir reikalauti specialistų.
Kalbant iš amseninės patirties, visus darbus jau metus atlieku tik atvirojo kodo programomis ir galiu pasakyti, kad didelio skirtumo efektyvume nepastebėjau. Taigi, nemanau, kad didelių problemų tai sukelia ir kitiems žmonėms.
O dėl gramatinių klaidų, tikrai kaltas. Tai nėra mano stiprioji pusė. Tačiau, nemanau, kad straipsnio esmė ir mintys dėl to kinta.
Pakartosiu, kad ponas Stonikas, nurodo nepatikimus informacijos šaltinius. Visos nuorodos paimtos iš eilinių žmonių internetinių dienoraščių (Blogų) ir internetinių žiniaraščių, kurie propaguoja OpenSource programas. Nei vienas rimtesnis kompiuterių, kompiuterinių programų žurnalas nemini tokių įvykių. Tik Veronos Universiteto puslapyje radau kuklų pranešimą, kad projektas OSA prasidėjo, bet daugiau nieko konkretesnio apie projektą neradau (gal kaltas italų kalbos nemokėjimas). Aš nelabai pasitikiu eilinių žmonių internetiniais dienoraščiais (Blogais) ar reklaminiais žiniatinkliais. Todėl nelabai pasitikiu ir pačiu pono Stoniko straipsniu.
Galima padaryti išimtį ir pasitikėti nurodomais šaltiniais. Tačiau vis tiek niekur neradau normalių paskaičiavimų. Pavyzdžiui, Prancūzijos policijos atveju: Yra 90 tūkst. kompiuterių. Per artimiausius 5 metus į juos neplanuojama įdiegti naujų mokamų operacinių sistemų ir mokamų ofiso paketų. Yra du variantai: a) likti su Windows XP (palaikymas iki 2014 m) ir MO XP (palaikymas iki 2011 m.) arba MO 2003; b) pereiti prie OpenSource programų. A variantu jokių papildomų išlaidų. B variantu išlaidos už programų perkėlimą X eurų, už personalo apmokymus YxZ (Y – darbuotojų kiekis, Z – kursų kaina) eurų. Privalumai: A variantu sutaupomi pinigai artimiausiu metu; B variantu galbūt bus sutaupyta X eurų po 5 metų. Trūkumai: A variantu – jokių didesnių; B variantu – pereinamasis laikotarpis trukdys efektyviai dirbti. O tokie „pliki“ skaičiai kaip „50 milijonų eurų“ ar „~70%” manęs neįtikina, nes aš nematau kas buvo skaičiuojama. Visur tik rašoma apie naudą ir niekur apie nuostolius, sunkumus, bėdas.
Dar vienas klausimas kyla: Kaip jie paskaičiavo pelną, jei projekto vykdymas prasidėjo tik kovo mėnesį, o ataskaitos skaičiuojamos metų pabaigoje. Visada gali atrodyti, kad turi didelį pelną kol nesumoki mokesčių.
O jei mes šnekėsime apie ilgalaikę naudą, tuomet tikiu, kad verta domėtis ir bandyti įdiegti OpenSource programas. Bet kaip aš jau paskaičiavau, Vilniaus apskrities variantu buvo ne sutaupyta, o išleista 40 tūkst. daugiau. O prasidėjus krizei kažin ar valstybė ras tiek laisvų pinigų, kad būtų galima juos investuoti į ateitį. Teks palaukti geresnių laikų.
O atsakant ponui Karoliui, tai noriu sutikti, kad darbuotojai buvo, yra ir bus siunčiami į tobulinimosi kursus. Čia problema kitur: prastas specialistų išsilavinimas, jų trūkumas (tenka priimti nekvalifikuotus), darbo specifikos pasikeitimas. Toks darbuotojų siuntimas į kursus nėra tiesiogiai susijęs su kokiomis programomis jie dirba ar dirbs. O kursų kainos gali keistis nuo paklausos ir pasiūlos kiekio, todėl sunku paskaičiuoti kiek jiems bus išleista. Aš netiksliai išsireiškiau, rašydamas, kad mokyti dirbti su Microsoft nereikia. Aš norėjau pasakyti, kad priimant dirbti žmogų dažniausiai reikalaujamas kompiuterinis raštingumas. O dažniausiai tai yra Microsoft Windows ir Microsoft Office išmanymas. Todėl priėmus tokį darbuotoją, nereikia jo siųsti į kursus.
Ir pabaigai, kad neatrodytų, kad esu piktas. Aš nenorėjau užsipulti pono Stoniko, tačiau aš pavargau skaityti tik propogandas. Reklamuodami Europos sąjungos institucijose šį Euroblogą aš tikėjausi, kad jis ir atitiks atitinkamą lygį.
Linux branduoliai – geras dalykas. Bet manau jam dar ilgokai augti teks. Pagrindinis pranasumas pries microsoft – nemokamos. Minusas – suderinamumas. Vienintelis dalykas kas gelbetu – darbas su tam tikra (ar keliom) specializuotom programom Linux terpeje. Su taikomosiom programom, is savo patirties zinau – kolkas yra ir bus bedu (kaip kad jau minejo – pvz. OpenOffice). Dauguma atveju, paieska iseities is padeties suvalgo daugiau laiko nei pats darbas.
Džabui – straipsnis, paaiškinantis, kodėl atviras kodas yra sveikintinas dalykas.
Esmė šiuo atveju gal netgi ne sutaupytų pinigų kiekyje, kiek galimybėje naudoti vietinius resursus – t.y. jei microsoft sukurtoje programoje randate trūkumų, ar ji nepilnai atitinka poreikius, jums niekas nepadės. Bet jei tai linux, vietinis programeris gali tą produktą patobulinti, pritaikyti konkrečiam atvejui.
Atsiprašau, kad prikėliau seną temą