(C) phradaka

Šiomis dienomis, vis dažniau nuskamba istorijų apie tai, kaip įvairios ES šalys sėkmingai „prisijaukina“ atviro kodo programinę įrangą ir džiaugiasi rezultatais. Būtent todėl ir norėčiau Jums papasakoti apie 3, labiausiai įsidėmėjusius atvejus.

• Veronos universitetas keičia 4000 kompiuterių operacinę sistemą į Linux.
  Nuo šiol Verona galės pasigirti, ne tik esanti Romeo ir Džiuljetos meilės istorijos vieta, bet ir inovatyvaus universiteto turėtoja. Visą perkėlimo programą jie pavadino OSA – Open Source di Ateneo, taip pat aiškinama, kad OSA itališkai reiškia drįsti. Šios programos vykdymas pradėtas jau 2009 sausį ir ketinama viską baigti iki 2011 metų. Programa yra vykdoma trimis etapais: 2009 metais, vyks darbuotojų mokymai ir pradėtos naudoti atviro kodo programos: Firefox,Thunderbird ir OpenOffice. 2010 bus pereita prie atvirų formatų, kurie nėra apriboti komercinėmis lincencijomis. 2011 visi kompiuteriai galutinai bus perkelti į Linux operacinę sistemą ir juose nebeliks uždaro kodo programų. Anot projekto koordinatorių darbuotojams nėra sunku pereiti prie naujos darbo aplinkos, taip pat buvo pastebėta, kad kai kurie darbuotojai patys puikiai sugeba pabrėžti darbo aplinkų skirtumus, tai padeda mokymuose susikoncentruoti ties didžiausiais neaiškumais.
  Pagrindine distribucija darbuotojų kompiuteriams buvo pasirinkta Ubuntu, tuo tarpu serveriams parinkta Red Hat distribucija.
• Prancūzijos policija pereina prie Linux.
  Ši programa prasidėjo jau gerokai seniau. 2005 metais buvo nuspręsta perkelti policijos kompiuterius prie atvirojo kodo programinės įrangos. Kovo mėnesį buvo perkelti maždaug 5000 kompiuterių, o iki metų pabiagos ketinama iš viso 15 000 tūkstančių kompiuterių pradėti naudoti Linux operacinę sistemą. Galutinė numatoma šio projekto data yra 2015 metai, kurių pabaigoje visi 90 000 Prancūzijos policijos turimi kompiuteriai naudos tik Linux operacinę sistemą.
  Anot Žandarmerijos leitenanto-pulkininko Xavier Guimard jiems pavyko sumažinti informacinių technologijų biudžetą 70%, visiškai nesumažinant galimybių. Kalbant tiksliais skaičiais, per visą programos vykdymo laiką, jau buvo sutaupyta apie 50 milijonų eurų.
• Dar vienas atvejis Prancūzijoje: Valdžios institucijos 1100 kompiuterių įdiegė Linux.
  Puikiai matosi, kad šioje srityje ES lyderė yra Prancūzija. Prancūzijos parlamentas nusprendė 1100 parlamentarų ir jų padėjėjų kompiuterių perkelti į Linux operacinę sistemą. Šiuo metu ~80% žmonių džiaugiasi šiuo perėjimu ir nenori grįžti prie uždarojo kodo programų, tuo tarpu tik 14% darbuotojų vis dar svajoje apie grįžimą prie Windows. Manoma, kad dėka tokio perėjimo per artimiausius penkerius metus pavyks sutaupyti apie 500 000 eurų.

Suprantu, kad visos šios istorijos yra tik lašas jūroje. ~95 000 kompiuterių, palyginti su pasauline rinka nėra labai didelis skaičius. Tačiau vis tik šie Linux sėkmės pavyzdžiai parodo, kad ir valstybinės institucijos gali labia puikia idirbti su AK programomis, taip sutaupydami savo valstybei pinigų. Vis tik, dabar taip skelbiant taupymo bumą, turėtų susiamstyti visos valstybinės institucijos ir bendromis pajėgomis pereiti prie atvirų standartų. Aukščiau pateikti pavyzdžiai labai puikiai parodo, kad finansams tai tik į gerą, o darbuotojams ir darbui problemų tikrai nekylą.

P. S. Nepamirškim Lietuvos

Vos nepamiršau paminėti, kad minimaliso iniciatyvos yra buvę ir Lietuvoje. 2004m. Vilniaus savivaldybė pirkdama kompiuterius pasirinko Linux operacinę sistemą ir šitaip sutaupė ~50 000Lt. Ir tiek jie sugebėjo sutaupyti nusipirkę viso labo 41 kompiuterį. Ar nebūtų logiška su visais kompiuteriais pereiti prie Linux ir taip sutaupyti dar didesnes sumas? Tiesa, tokią mintį jau yra iškėlęs parlamentaras Petras Auštrevičius. Deja, tačiau jo žodžiai nebuvo pakankamai gerai išgirsti. Tikėkimės p. Auštrevičius nepamirš šios savo idėjos, ją vis primins, kol galų gale ji sulauks atitinkamo dėmesio. Juk tai ne tik sutaupyti pinigai, bet dar ir įrodymas, kad šalis yra pakankamai drasi ir inovatyvi.

Ką mes žinome apie pabėgėlius Rukloje? Prisiminkime per karą ir sovietmečio bėgusius į Vakarus lietuvius.

Šį antradienį (rugpjūčio 25 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie į Lietuvą atvykstančius pabėgėlius ir jų gyvenimo bei veiklos mūsų šalyje atspindį žiniasklaidos priemonėse.

Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje privalo vadovautis humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia nuomonių įvairovę, padeda plėtoti visuomenės atvirumą. Tačiau nepaisant šio įpareigojimo vis dažniau diskutuojama apie toleranciją ir jos ribas įvairioms mažumoms. Ypač kai kalbama apie tokių mažumų teisę viešai reikšti savo mintis.

Lietuvos žiniasklaidoje po šalies įstojimo į Europos Sąjungą ne kartą buvo minima, kad mūsų šalį gali užlūsti pabėgėliai ar ekonominiai migrantai iš trečiojo pasaulio šalių. Kol kas taip neatsitiko, tačiau mūsų šalyje gyvenantys ir pabėgėlio statusą turintys žmonės vistike savo gyvenimo būdu, problemomis neretai pakliūna š viešą ardvę. Įvairiuose komentaruose galima ratsi ir tokisu žmonės užjaučiančių ir juos smerkiančių komentarų. Vieni supranta jų šalies ir gyvenimo tragediją, kiti net smerkia pabėgėlius.

Tačiau ar mūsų visuomenę ir žiniasklaidą, kurios dažnai nekantriai reikalauja aiškių atsakymų ir rezultatų, gali tenkinti siūlymas būti toleraniškais? Juk žodis “tolerancija” kilęs iš lotyniško „tolerantia“, reiškiančio kantrybę. Koks yra pabėgėlių atspindys Lietuvos žiniasklaidoje? Ar informacija ir komentarai linkę skatinti toleranciją tokiems žmonėms ir kantriai su jais gyventi, ar labiau formuoti stereotipus ir klijuoti klišes?

Diskusijoje dalyvauja Tolerantiškojo jaunimo asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Rudomanskis, žurnalistas Arkadijus Vinokuras, Lietuvos vartotojų instituto direktorė Zita Čeponytė.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Taip, jūs perskaitėte teisingai, dar vienos partijos. Jau įsivaizduoju, kaip jūs skeptiškai žvelgiate į savo monitoriaus ekraną ir galvojate: „O kam? Juk prieš praeitus rinkimus ir taip bent trys naujos partijos atsirado, o nepasikeitė iš esmės niekas, jos arba nepateko į Seimą, arba tapo visišku pajuokos objektu.“ Iš esmės jūs esate teisūs, tačiau, mano nuomone, ta nauja partija turėtų daug ką daryti kitaip, negu debiutantai darė iki šiol.

“Vėtros” legionierius rungtynes su “Fulham” Anglijoje stebėjo už grotų – štai tokia tragikomiška situacija atsitiko vienam sostinės komandos legionieriui iš Estijos. Įgijo jaunuolis tam tikros patirties, dargi praplėtė „Vėtros“ gerbėjų ratą, o kadangi rungtynės praktiškai nieko nebelėmė, tai ir sportinių pasekmių įvykis neturėjo. Tiesa, gal ir galėjo sostinės komanda kreiptis į ambasadą (neaišku kieno, žmogus gi be pilietybės) ir jei „Vėtra“ turėtų, kiek svarbesnį statusą tarptautinėje arenoje būtų kilęs didesnis skandalas, tačiau ką gali klubas, jei tarpvalstybiniu mastu ši situacija, jau kurį laiką yra užšaldyta.