viskas-tavo-rankoseAntras kartas bloge. Ne ką drąsiau nei pirmą. Vadinasi, dar nepersilaužiau, bet turiu tikslą pajausti komfortą ir elektroninėje erdvėje, taip ir padarysiu.
Šiandien aš apie tai, kokie galime būti. Mano išeities teiginys – galime būti visokie. Kas turite abejonių, rekomenduoju pažaisti žaidimą „šešios skrybėlės“. Štai kai kurie psichologai dažnai jį taiko, nes tai itin veiksmingas metodas – ypatingai jei dar niekados nesate persikūnyję į kitą asmenį, verta pabandyti. Žaidimas vyksta paprastai – visi dalyviai (rekomenduojama ne daugiau šešių) kartu sprendžia jiems pateiktą užduotį. Tai gali būti pavyzdžiui, Lietuvos transporto kamščių mažinimas skatinant lietuvius važinėti dviračiais. Žaidime skirtingos skrybėlės simbolizuoja kiekvieno dalyvio skirtingą „vaidmenį“. Tai gali būti JAV prezidentas Barack‘as Obama,  Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, garsus Lietuvos veikėjas (amžiną atilsį) Vytautas Kernagis, pašilaičių daržovių parduotuvės prekiautojas, Marijampolės autoserviso meistras.
Norint priimti vieningą sprendimą visi dėsto argumentus. Tai galėtų būti – daržovių prekiautojo siūlymas atidėti problemą geresniems laikams, mat yra svarbesnių reikalų – gelbėjimas smulkaus verslo krizės laikotarpiu, serviso meistro griežtas pasisakymas dėl kelių tinklo plėtimą panaudojant ES skiriamus pinigus -  Lietuvoje per šalta važinėti dviračiais, Vytauto Kernagio siūlymas  Dalios Grybauskaitės ir Baracko Obamos argumentus galite sugalvoti patys.
Kaip manote, koks bus galutinis jų sprendimas?  Bičiuliai, mano klausimas jums – su kuriuo iš išvardintų diskusijos dalyvių norėtumėte spręsti sau rūpimas problemas? Ką pasikviestumėte būti partneriu ar kolega?
Atsakyti turbūt netruksite, ar galėsite paaiškinti, kodėl pasirinkote vieną ar kitą asmenį? Žinote, kas įdomu – didžioji dauguma pakvies tuos pačius asmenis. Ir nors skritinguose žaidimuose personažai gali būti skirtingi – galutinis pasirinkimas tas pats – laimi plačiausius interesus atstovaujantis asmuo. Kodėl? Jis mažiausiai subjektyvus, kitais žodžiais tariant, jis geriausiai „girdi“ ir mažiausiai interpretuoja jūsų problemas.
Ką mums duoda šis metodas? Leidžia mums išmokti tapti norimais partneriais, suprantančiais kolegomis. Ei, bičiuli, koks tavo interesų laukas? Pašilaičių parduotuvė, autoservisas? O ar galite sau rūpimas problemas iškelti už Vilniaus ribų, o Lietuvos? Ar Europa jau būtų per daug?
Ar mes „esame, ką valgome“? Ne, mes esame, ką galvojame. Jei galvojame, kad gyvename pašilaičiuose,  akivaizdu, kad taip ir yra- tikrai gyvename ten, po sekundės pagalvokite, kad gyvenate Lietuvoje,  lėtai lėtai pagalvokite, kaip smagu gyventi Europoje, bet ar tai ne geriausia vieta gyventi?

Bičiuli, pažaisk šį žaidimą, užsidėk kitą skrybėlę. Pabandyk, tai paprasta.

Tai tiek, bėkit į lauką. Lietuviška vasara neužtruks prabėgt. Iki kitų malonių mintinėjimų, broliai europiečiai.