drugs-7006667300

Klausimą „ar verta legalizuoti lengvuosius narkotikus“ paskutiniu metu galima išgirsti vis dažniau. Vos prieš 10 metų net diskusija šiuo klausimu būtų sunkiai įsivaizduojama, bet laikai keičiasi. Vien besąlygiškas karas prieš narkotikus norimų rezultatų neatneša, priešingai, sudaro sąlygas klestėti juodajai rinkai. Daugiau apie tai galite pasiskaityti kad ir šiame „The Economist“ straipsnyje. Dėl to kai kas teigia, kad reikia keisti požiūrį į narkotikus, imti juos traktuoti ne kaip visų pirma teisėsaugos, o kaip sveikatos problemą ir imtis žingsnių juos legalizuoti. Bet ar jei Lietuva to imtųsi savarankiškai, ar tai nesukeltų naujų problemų, net jei senas iš dalies ir išspręstų?

Aš esu įsitikinęs, kad kažkada lengvųjų narkotikų legalizavimas vis tiek taps neišvengiama būtinybe – kitkas tiesiog neveikia, o priešininkų argumentai dažnai remiasi tiesiog pakankamu neįsigilinimu į situaciją arba permainų baime. Iš karto pastebiu – mano tikslas nėra įteigti, kad narkotikų legalizavimas yra neabejotinai gerai ir šio įrašo tikslas nėra išdėstyti argumentus už, tiesiog darau prielaidą, kad dabartinė padėtis yra taisytina ir kitų šalių patirtis, pvz., JAV nesėkmės „Kare prieš narkotikus“ parodo, kad griežtesni draudimai čia nepadeda. Manau, pakankamai realu, kad netrukus šis klausimas bus pradėtas kelti ir ES lygiu, ir tai neišvengiamai palies ir Lietuvą. Tačiau ar net tikint, kad narkotikai nėra jau toks esminis blogio šaltinis ir priimant permainų šalininkų argumentus kaip pakankamai rimtus, verta taip jau beatodairiškai siekti tų permainų?

Pirma sąsaja, kuri ateina į galvą kalbant apie narkotikų legalizavimą, daugeliui turbūt yra Olandija. Iš tiesų, kas nėra girdėjęs apie šios šalies coffee shop‘us? Statistika parodė, kad Olandijoje, kurioje laikomasi požiūrio – „jei negali to sunaikinti – kontroliuok“ sunkiųjų narkotikų suvartojimas yra mažesnis už ES vidurkį, o lengvųjų narkotikų vartojimas taip pat sparčiai neauga, ko buvo bijoma. Visgi narkotikų legalizavimo priešininkai dažnai pirštais duria į problemas, su kuriomis susiduria Olandija – narkotikų turizmas, dideli narkotikų kontrabandos mastai, didelės išlaidos prevencijai ir narkomanų gydymui. Iš pirmo žvilgsnio kritika atrodo teisinga, tačiau įsigilinus paaiškėja, kad problemų priežasčių dažnai ieškoma ne ten. Jas galima rasti Olandijos teisės aktuose – nors de facto lengvieji narkotikai nedraudžiami, jų turėjimas ir prekyba įstatymiškai yra labai griežtai apribotas, siekiant neprieštarauti tarptautinėms sutartims dėl narkotikų kontroliavimo. Vienas asmuo negali auginti daugiau negu penkių kanapės augalų. Kaip to pasekmė kavinės marichuaną yra priverstos įsigyti nelegaliai, o kadangi suvartojami kiekiai dėl narkotikų turizmo yra labai dideli, kad paklausa būtų patenkinta, nelegalus kanapių auginimas turi įgauti labai didelį mastą. Taip pat Olandijai kenkia ir jos išskirtinumas šiuo klausimu - dėl to, kad ji yra vienintelė narkotikus legalizavusi valstybė, ji susilaukia daug narkotikų turistų, šalies įvaizdis neišvengiamai blogėja.

Įvertinus padėtį Olandijoje, pasidaro akivaizdu, kad narkotikų legalizavimas Lietuvoje nesulaukus ES pozicijos pasikeitimo prie gero neprivestų. Mūsų šalis taptų dar vienu, tik labiau Rytų Europos rinkai pritaikytu, narkoturizmo centru, taip pat neišvengiamai suklestėtų ir kanapių augintojai, tai pasidarytų pelningas verslas. Net jei mes sugalvotume patvirtinti savo kaip drąsios šalies įvaizdį ir eidami prieš visą Europą legalizuoti ne tik prekybą, bet ir auginimą, kontrabandos pavojus nesumažėtų, nes mes taptumėme patogiausiu lengvųjų narkotikų šaltiniu visoms aplinkinėms valstybėms, o jos, manau, tuo tikrai neapsidžiaugtų.Galų gale, egzistuoja ir toks dalykas kaip viešoji nuomonė. Apklausų duomenimis, legalizavimui nepritaria dauguma šalies piliečių, ir politikui, kuris rizikuotų ryžtingiau kelti šį klausimą, tai lengvai galėtų tapti politine savižudybe…

Atrodo, kad prieiname liepto galą – dabartinė padėtis bloga ir blogėja, tačiau ryžtingų permainų daryti taip pat negalime. Taigi, belieka laukti, kol Europos Sąjunga pakeis požiūrį, pripažins, kad laikai keičiasi ir pradės bandyti keisti padėtį, net jei ir tik rekomendacijomis savo narėms. Tik Europai esant vieningai ir pakankamai dideliam skaičiui ES narių priimant atitinkamus įstatymų pakeitimus, narkotikų turizmo ir kontrabandos problemą galima išspręsti, tuo pačiu nukreipiant narkotikų problemos sprendimą tinkamesne linkme, kitaip sakant, žiūrint į juos kaip į visuomenės sveikatos problemą. Tačiau to laukti dar gali tekti ilgai. Tam, kad pasikeistų ES požiūris, reikia, kad bent jau pakankamai didelės dalies jos narių požiūris pasikeistų. Iš naujųjų ES šalių vargu ar galima kažko šia kryptimi tikėtis artimiausiu metu – pakankamai įtakingų politinių jėgų ar nevyriausybinių organizacijų, kurios galėtų stumti šitą klausimą, čia tiesiog nėra. Taigi, belieka dėti viltis į Vakarus ir tikėtis, kad jie parodys pavyzdį.

Įrašo tema:
Bendra
Įrašo žymės:
, , , ,